Į vaistinę pacientai vis dažniau ateina ne tik konkretaus preparato, bet ir viso vartojamų vaistų sąrašo peržiūros. Toks poreikis rodo didesnį rūpinimąsi savo sveikata, tačiau kartu atkreipia dėmesį į polifarmacijos problemą – situaciją, kai vienu metu vartojama daug, o kartais tarpusavyje nesuderinamų vaistų. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams, sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis.
Penki ar daugiau preparatų – ženklas atidžiau įvertinti gydymą
Polifarmacija paprastai vadinama būklė, kai žmogus vienu metu vartoja penkis ar daugiau vaistų. Kartu didėja nepageidaujamų reakcijų, vaistų sąveikos ir vartojimo klaidų tikimybė.
„Įtarti polifarmaciją galima tada, kai skirtingi preparatai dubliuojasi, atsiranda nauji simptomai – galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai. Kitas požymis – kai tenka vartoti papildomus vaistus tam, kad būtų sušvelnintas kitų preparatų šalutinis poveikis, o bendras sąrašas ilgėja be aiškios priežasties“, – sako vaistininkė.
Kokie simptomai gali įspėti apie netinkamą derinį?
Keli kartu vartojami vaistai gali sustiprinti vienas kito slopinantį, raminantį arba kraujospūdį mažinantį poveikį. Apie galimai netinkamą derinį gali įspėti mieguistumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas ir prastesnė koordinacija.
Per stiprus kraujospūdį mažinančių preparatų poveikis gali lemti staigų kraujospūdžio kritimą ar širdies ritmo sutrikimus. Tuo metu kelių skausmą malšinančių vaistų vartojimas gali būti susijęs su dažnesniais skrandžio skausmais ir net virškinamojo trakto kraujavimu.
Riziką gali didinti ir nereceptiniai preparatai
Vaistų sąveikų pavojus neapsiriboja receptiniais medikamentais. „Dažnai ilgai vartojami vaistai nuo skausmo – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas – gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti kraujavimo ar net inkstų pažeidimo riziką. Taip pat dažnai vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, omeprazolis – ilgalaikio vartojimo atveju gali sukelti magnio trūkumą ar kitus nepageidaujamus poveikius.
Svarbu nepamiršti ir papildų – kai kurie jų, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su receptiniais vaistais, keisdami jų veikimą.
Dėl to net iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ preparatas, vartojamas be specialisto žinios, gali sukelti rimtų pasekmių“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kaip sumažinti vaistų vartojimo riziką
Pirmiausia verta sudaryti išsamų visko, kas vartojama, sąrašą. Jame turėtų būti receptiniai ir nereceptiniai vaistai, maisto papildai, vaistažolės bei tik retkarčiais naudojami preparatai.
„Šį sąrašą būtina aptarti su vaistininku ar gydytoju. Vertiname, ar visi vaistai tikrai reikalingi, ar nėra dubliavimo, netinkamų derinių ar per didelių dozių. Taip pat svarbu įvertinti, ar kai kurie vaistai nebuvo skirti tik kitų preparatų sukeltam šalutiniam poveikiui mažinti“, – paaiškina vaistininkė.
Vaistų sąrašą rekomenduojama peržiūrėti reguliariai – bent kartą per metus arba pasikeitus gydytojui. Tokia praktika padeda gydymą išlaikyti saugesnį ir tikslingesnį.
„Tik dalijantis informacija galima užtikrinti veiksmingą gydymą. Pacientas turi aiškiai pasakyti, ką vartoja ir kaip jaučiasi. Vaistininkas gali pastebėti galimas sąveikas, dubliavimus ar vartojimo klaidas ir laiku perspėti. Gydytojas – įvertina bendrą sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Taip pat naudinga lankytis toje pačioje vaistinėje, kad specialistai galėtų geriau matyti ilgalaikį paciento gydymo kontekstą.