Iki 2029-ųjų rinkimų – dar daug nežinomųjų
Nors iki kitų Lietuvos prezidento rinkimų dar liko keleri metai, viešojoje erdvėje jau svarstoma, kas galėtų pretenduoti į aukščiausią šalies postą po Gitano Nausėdos. Tarp dažniausiai minimų pavardžių – buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ir visuomenininkas Andrius Tapinas.
Šias diskusijas skatina gyventojų apklausos ir politologų vertinimai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kol kas kalbėti apie tikrąją prezidento rinkimų kampaniją būtų per anksti. Iki 2029 metų Lietuvoje dar vyks savivaldos ir Seimo rinkimai, galintys pakeisti tiek politinių jėgų santykį, tiek galimų kandidatų planus.
Apklausos dar nėra prezidento rinkimų reitingai
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ragina dabartinių gyventojų vertinimų nelaikyti tiesioginiais prezidento rinkimų reitingais. Jos teigimu, iki 2029-ųjų politinė situacija gali pasikeisti ne kartą.
Ypač svarbūs bus 2028 metų Seimo rinkimai. Po jų paaiškės, kurios partijos formuos valdžią, kas taps premjeru ir kokie politikai užims svarbiausius valstybės postus. Šie pokyčiai gali turėti įtakos ir tam, kurie asmenys apskritai nuspręs siekti prezidento pareigų.
Politologė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos prezidento rinkimų tendenciją: geriau dažnai pasirodo kandidatai, kurie nėra glaudžiai susiję su konkrečia politine partija. Jie gali pritraukti įvairesnių pažiūrų rinkėjų.
„Paprastai rinkimuose būna tas ryškus nepartinis kandidatas kaip vienas rinkimų favoritas arba vienas iš lyderių“, – teigė R. Urbonaitė.
Partijoms gali prireikti nepartinio veido
Politologų vertinimu, kai kurios politinės jėgos jau gali dairytis visuomenei priimtino žmogaus, kuris nebūtų oficialiai stipriai susijęs su partine politika, tačiau galėtų sulaukti jos paramos.
R. Urbonaitė pabrėžia, kad rimtas kandidatas į prezidentus neatsiranda per kelis mėnesius. Tam būtinas ilgalaikis matomumas viešojoje erdvėje, visuomenės pasitikėjimas ir nuosekliai kuriamas įvaizdis.
„Tokie kandidatai konstruojami kaip socialiniai konstruktai gerokai anksčiau, nes įvedimui į rinką reikia laiko“, – aiškino politologė.
Pasak jos, Lietuvos politikoje kol kas nėra aiškiai matomos „antrosios Nausėdos versijos“ – žmogaus, kuris turėtų panašų visuomenės pasitikėjimą ir galėtų natūraliai perimti lyderio vaidmenį.
Andrius Tapinas – tarp dažniausiai minimų visuomenininkų
Diskusijose apie būsimus kandidatus vis dažniau skamba ir visuomenininkų pavardės. Vienas jų – „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Pastaraisiais metais jis aktyviai dalyvavo įvairiose viešose iniciatyvose, atliko rezonansinius žurnalistinius tyrimus ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Rima Urbonaitė pastebi, kad A. Tapinas ir kiti visuomenės veikėjai kol kas nėra parodę, jog rimtai svarstytų galimybę siekti prezidento posto.
Vis dėlto politologas Matas Baltrukevičius neatmeta, kad A. Tapinas teoriškai galėtų tapti rimtu kandidatu. Jo įtaka viešajame gyvenime pastaraisiais metais išaugo, o vykdyti tyrimai ir iniciatyvos sulaukė didelio rezonanso.
„Sunku pasakyti, ką jis nuspręs, bet turbūt, kad nereikėtų į tai žiūrėti, kad čia yra garantuotas kandidatas į prezidentus“, – sakė M. Baltrukevičius.
Politologo vertinimu, jeigu A. Tapinas nuspręstų dalyvauti rinkimuose, jis galėtų patekti tarp ryškiausių pretendentų.
Lauryno Kasčiūno planus gali nulemti Seimo rinkimai
Galimų kandidatų sąraše minima ir konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno pavardė. Tačiau jo sprendimams įtakos gali turėti 2028 metų Seimo rinkimų rezultatai.
Politologai svarsto, kad tuo atveju, jei konservatoriai po rinkimų formuotų valdančiąją daugumą, o L. Kasčiūnas pretenduotų tapti premjeru, jo kandidatūra į prezidentus netrukus po Vyriausybės suformavimo atrodytų mažai tikėtina.
Tokiu atveju partija galėtų ieškoti kito savo kandidato arba remti visuomenėje gerai vertinamą nepartinį asmenį.
Ingrida Šimonytė jau turi prezidento rinkimų patirties
Tarp realiausių galimų pretendentų tebeminima ir buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji jau buvo viena pagrindinių Gitano Nausėdos varžovių ankstesniuose prezidento rinkimuose, be to, yra gerai žinoma visoje šalyje.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar pati I. Šimonytė norėtų dar kartą dalyvauti tokio masto rinkimuose. Jos sprendimą gali lemti vaidmuo partijoje, asmeniniai planai ir bendra politinė situacija artėjant 2029 metams.
Iki rinkimų kandidatų sąrašas dar gali pasikeisti
Analitikai dabartinius svarstymus vertina labiau kaip politinių tendencijų stebėjimą, o ne galutinio kandidatų sąrašo formavimą. Per trejus metus Lietuvos politikoje gali iškilti naujų lyderių, o šiandien mažiau matomi visuomenės veikėjai gali tapti rimtais pretendentais.
Pastarųjų mėnesių apklausos rodo, kad dalis gyventojų prezidento pareigose norėtų matyti I. Šimonytę, L. Kasčiūną arba A. Tapiną. Vis dėlto iki rinkimų likęs laikas yra pakankamai ilgas, todėl 2029 metų kandidatų sąrašas gali gerokai skirtis nuo šiandien svarstomų pavardžių.
Kol kas galima konstatuoti tik tai, kad diskusijos apie galimą Gitano Nausėdos įpėdinį jau prasidėjo. Būsimi savivaldos ir Seimo rinkimai turės didelę įtaką tam, kuriuos kandidatus rinkėjai galiausiai išvys prezidento rinkimų biuleteniuose.
