Inkstai yra nedideli, tačiau gyvybiškai svarbūs organai. Jie filtruoja kraują ir pašalina nuodingas medžiagas, padeda reguliuoti kraujospūdį bei palaiko skysčių ir druskų pusiausvyrą organizme. Vis dėlto jų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Skaičiuojama, kad lėtine inkstų liga gali sirgti maždaug vienas iš septynių suaugusių Lietuvos gyventojų, tačiau dalis jų apie tai nežino.
Pradiniai simptomai gali būti nepastebimi
Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas profesorius Marius Miglinas atkreipia dėmesį, kad ankstyvoje stadijoje inkstų funkcijos sutrikimai neretai pasireiškia netipiškai arba visiškai be simptomų. Būtent besimptomė pradžia yra vienas didžiausių inkstų ligų iššūkių – žmogus gali nežinoti apie problemą tol, kol liga progresuoja ir pradeda daryti rimtą žalą organizmui.
„Tai – tarsi slaptas priešas, kuris palaipsniui blogina sveikatą, kol simptomai tampa nebeatšaukiami. Todėl būtina būti atidiems ir atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius“, – sako profesorius.
Į kokius požymius verta atkreipti dėmesį?
Pasak prof. M. Miglino, apie galimus inkstų veiklos sutrikimus gali įspėti padidėjęs kraujospūdis. Taip pat svarbu pastebėti tinimus, ypač kojų, rankų ar veido srityse. Jie gali reikšti, kad inkstai nebesugeba tinkamai pašalinti iš organizmo susikaupusių skysčių.
Galimi signalai gali būti ir odos pokyčiai – sausumas bei nuolatinis niežulys. Inkstams sutrikus, organizme gali kauptis medžiagos, kurios įprastai pašalinamos, o tai gali neigiamai veikti odą. Kadangi šie požymiai nėra vien inkstų ligoms būdingi, juos įvertinti turėtų gydytojas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su gydytoju nefrologu. Ypač svarbu išsitirti žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms: sergantiems diabetu ar hipertenzija, taip pat tiems, kurių šeimoje buvo inkstų ligų atvejų.
Anksti nustačius sutrikimus galima laiku pradėti tinkamą gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą. Inkstų būklę padeda įvertinti reguliarūs sveikatos patikrinimai, kraujo bei šlapimo tyrimai.
Reikšmę turi ir kasdieniai įpročiai
Sveikatai palankus gyvenimo būdas, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti inkstų ligų vystymosi riziką arba lengviau kontroliuoti jau nustatytą būklę. Specialistai taip pat ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją net tada, kai simptomai atrodo nežymūs.
Inkstų ligos nebėra laikomos tik vyresnio amžiaus žmonių problema – jos vis dažniau nustatomos ir jaunesniems asmenims. Profesorius M. Miglinas pabrėžia: „Neleiskite inkstų ligai užklupti netikėtai. Stebėkite savo kūno signalus, reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą ir, jei kyla abejonių, nesidrovėkite kreiptis į specialistus.“