Pastaruoju metu žvalgybos signalai rodo, kad Rusija, susidūrusi su pralaimėjimais fronte, gali pasitelkti įvairias destabilizuojančias priemones, nukreiptas prieš kaimynines šalis ir NATO partnerius. Šios priemonės gali apimti provokacijas, diversijas, kibernetines atakas bei plataus masto informacines operacijas, kurios turėtų tikslą skatinti paniką bei chaosą. Tokie įspėjimai paskatino Lietuvos valdžią stiprinti kritinės energetikos ir susisiekimo infrastruktūros apsaugą, taip pat didinti valstybinių ir tarptautinių institucijų galimybes greitai reaguoti į galimas grėsmes.
Rusijos grėsmės motyvai ir vykdymo pobūdis
Ekspertai teigia, kad Maskvos veiksmai dažnai būna atsakas į nesėkmes Ukrainoje. Praradusi lauko iniciatyvą, Rusija linkusi eskaluoti įtampą kituose regionuose, siekdama parodyti savo jėgą arba nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų. Tai gali pasireikšti ne tik atviro karo veiksmais, bet ir subtiliomis diversijomis, netikros vėliavos operacijomis, dronų atakomis bei kibernetiniais incidentais. Be to, vykdomos plačios informacinės kampanijos, kuriomis siekiama daryti poveikį visuomenės nuotaikai ir didinti nerimą.
Kaip teigia Giedrimas Jeglinskas: „Turbūt kalbant apie šiuos grasinimus ar kylančias grėsmes, kad Rusija galimai gali eskaluoti situaciją prieš NATO šalis – ar tai būtų sabotažai, diversijos, kibernetinės atakos, informacinės atakos – visas šis naratyvas eina jau žymiai anksčiau nei pastarąjį mėnesį. Tai, kas dabar yra kalbama, yra tik pastarųjų mėnesių Ukrainos sėkmės rezultatų išdava – tai rodo, kad Rusija jaučiasi nestabiliai ir nepasitikinčiai.”
Jis taip pat priduria, kad Rusijos vadovybės pozicija yra susijusi su būtinybe demonstruoti galią, nes nepasiekus pergalės kyla grėsmė paties režimo stabilumui. Todėl net ir nesėkmės Ukrainoje neišvengiamai skatina žvalgybos aktyvumą bei bandymus sabotuoja NATO šalių infrastruktūrą.
Lietuvos atsakas ir pasirengimas galimoms grėsmėms
Lietuvos ekspertai pabrėžia, kad atsakas turi būti kompleksiškas ir apimti ne tik gynybines struktūras, bet ir teisėsaugą, kritinės infrastruktūros savininkus bei visuomenės švietimą.
Praktinis pasirengimas numato įvairių scenarijų peržiūrėjimą, reagavimo algoritmų išgryninimą ir greitųjų komandų pratybas, integruotas su NATO pajėgomis.
Taip pat svarbu užtikrinti efektyvų valstybinės ir tarptautinės bendradarbiavimo mechanizmų veikimą. Tautinių saugumo ekspertų teigimu, Lietuva jau atliko daugybę testų ir gerokai patobulino vidinius reagavimo algoritmus. Nacionalinis krizių valdymo centras yra pagrindinė institucija, kuri koordinuoja grėsmių indikavimą ir reagavimo veiksnius, sujungia valstybines institucijas bei kritinės infrastruktūros savininkus.
Tomas Godliauskas pažymi: „Mes tikrai turėjome labai rimtų situacijų Baltijos jūroje, kuomet kritinė infrastruktūra buvo pažeidžiama, ir iš tikrųjų įsijungė ne tik nacionaliniai instituciniai, bet ir NATO pajėgumai. Įsijungė ir bendras vadinamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų formatas su Britanija, kur Baltijos jūroje matėme realizuotą greitą reagavimą.“
Visgi jis pabrėžia, kad finansiniai instrumentai ir toliau yra itin svarbūs siekiant užtikrinti bendrą kritinės infrastruktūros atsparumą ir įvesti reikalingus technologinius užtikrinimus, kurie mažintų galimus pažeidžiamumus.
Ateities iššūkiai ir patarimai visuomenei
Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, svarbu tęsti investicijas į saugumą ir lig šiol stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Visuomenės švietimas ir informuotumo didinimas taip pat yra esminiai veiksniai, nes informacinės atakos ir kibernetinės grėsmės veikia tiek fizinį, tiek skaitmeninį saugumą.
Kompleksinės priemonės ir bendras valstybių bei bendruomenių pastangų koordinavimas užtikrins, kad galimi netikėti Rusijos veiksmai būtų laiku aptikti ir neutralizuoti, o visuomenė jaustųsi saugi net sudėtingiausiomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.