Maždaug 100 kilometrų ilgio Suvalkų koridorius, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos, yra vienas svarbiausių Europos saugumo taškų. Jis jungia Baltijos šalis su likusia Europos Sąjungos teritorija, todėl dažnai įvardijamas ir kaip viena pažeidžiamiausių NATO vietų. Nauja dirbtinio intelekto pagrindu parengta analizė nagrinėja, kaip galėtų vystytis galimas puolimas ir kokie būtų kritiniai reagavimo momentai.
Kaip DI naudojamas kariniams scenarijams vertinti?
Dirbtinio intelekto modeliai gali apdoroti skirtingo pobūdžio informaciją – nuo žvalgybos duomenų ir karinės logistikos iki mechanizuotų dalinių judėjimo bei elektroninės kovos galimybių. Tokios simuliacijos leidžia modeliuoti sudėtingas konfliktų situacijas, nustatyti galimus pavojus ir išskirti laikotarpius, kuriems reikėtų skirti daugiausia dėmesio.
Vis dėlto technologiniai modeliai patys savaime neužtikrina gynybos. Jų nauda priklauso nuo to, kaip greitai valstybės ir karinės struktūros gali keistis informacija, priimti sprendimus ir įgyvendinti parengtus veiksmus.
„Žaibo“ puolimo atveju – iki 60 valandų
Pasaulinio karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, paremtoje DI modelių skaičiavimais, nagrinėjami keli galimi įvykių scenarijai. Vienas jų – greitas puolimas, kai agresorius pasiektų taktinį netikėtumą, sutrikdytų žvalgybą ir neutralizuotų ryšius.
Tokiu atveju fizinis Suvalkų koridoriaus blokavimas galėtų būti įvykdytas per 36–60 valandų. Pagrindinis tokio puolimo tikslas būtų kuo greičiau izoliuoti Baltijos šalis ir apriboti NATO pajėgų judėjimą tarp regiono bei likusios Europos.
Kitas galimas kelias – hibridinis spaudimas. Jis galėtų apimti kibernetines atakas, energetikos tinklų trikdymą ir dezinformaciją. Šios priemonės sukurtų chaosą, o pajėgos galėtų stiprinti savo pozicijas nepaskelbus iš karto plataus masto atviro karinio puolimo. Tokia taktika leistų ilgą laiką palaikyti įtampą ir didinti priešininko įtaką regione.
Didžiausias dėmesys – artimiausiems 2–3 metams
DI analizėje išskiriamas vadinamasis kritinis langas – artimiausi 2–3 metai. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu regiono saugumas gali būti ypač pažeidžiamas, nes Vakarų gynybos pramonei dar reikės didinti gamybos apimtis ir mobilizacijos pajėgumus.
NATO taip pat turėtų stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir gebėjimą greitai reaguoti į galimas atakas. Ypatinga reikšmė tenka logistikai: kelių, tiltų ir transporto mazgų blokavimas smarkiai apsunkintų karių bei karinės įrangos tiekimą.
Ne mažiau svarbi būtų elektroninė kova. Ji gali paveikti ne tik ryšių sistemas, bet ir artilerijos valdymą, todėl gynybos pajėgoms būtų sunkiau koordinuoti veiksmus ir tiksliai atsakyti į puolimą.
Technologijos gali padėti ir puolimui, ir gynybai
Ekspertai pabrėžia, kad technologijos yra „dviašmenis kalavijas“. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas planuojant puolimą, tačiau tos pačios priemonės gali suteikti pranašumą ir ginantis. Palydovinis stebėjimas, ankstyvojo perspėjimo sistemos bei pažangi duomenų analizė reagavimo laiką gali sutrumpinti nuo valandų iki minučių.
Vis dėlto vien technologijų nepakanka. Esminiais iššūkiais išlieka politinis sprendimų priėmimas, logistika ir veiksminga sąjungininkų koordinacija. NATO šalims svarbu rūpintis ne tik karių ir karininkų rengimu, bet ir karinių atsargų dislokavimu, kibernetiniu atsparumu, greitai mobilizuojamomis pajėgomis bei oro gynyba.
Šios priemonės galėtų sustiprinti Suvalkų koridoriaus apsaugą – jis laikomas vienu svarbiausių Europos saugumo taškų, nuo kurio priklauso Baltijos šalių ir viso regiono gynybos galimybės.