Susisukę serbentų lapai ar ant jų atsiradusios raudonos dėmės dažnai signalizuoja amarų antplūdį. Šie smulkūs vabzdžiai minta jaunų ūglių sultimis, silpnina augalų augimą ir gali platinti virusus bei grybelines infekcijas. Todėl laiku pastebėjus kenkėjus svarbu imtis priemonių, kad nenukentėtų krūmų sveikata ir derlius.
Amarų plitimą neretai skatina ir skruzdėlės. Jos minta amarų išskiriamu lipniu medumi, saugo šiuos vabzdžius nuo natūralių priešų ir gali pernešti juos į naujas augalo vietas. Dėl to vieno purškimo dažnai neužtenka – veiksmingesnė yra kompleksinė priežiūra, apimanti ir amarų naikinimą, ir skruzdėlių aktyvumo mažinimą.
Kodėl amarai pavojingi serbentams?
Dažniausiai amarai slepiasi apatinėje lapų pusėje, kur juos sunkiau pastebėti. Siurbdami augalo sultis jie stabdo augimą, o ant lapų likęs lipnus medus sudaro tinkamas sąlygas juodligei vystytis. Nesustabdžius jų plitimo, amarų populiacija gali greitai padidėti, dar labiau pažeisti augalus ir sumažinti derlių.
Skruzdėlės aktyviai prižiūri amarų kolonijas ir jas saugo, todėl kenkėjų kontrolė tampa sudėtingesnė. Norint ilgalaikio rezultato, tiesiogines priemones nuo amarų verta derinti su būdais, kurie riboja skruzdėlių patekimą prie augalų.
Natūralus paprikos tirpalas amarams naikinti
Viena iš tradicinių priemonių nuo amarų – aštrus paprikos tirpalas. Jis veikia kaip natūralus dirgiklis ir neleidžia vabzdžiams ilgiau išlikti ant apdorotų lapų.
Norint jį paruošti, į 1 litrą vandens reikia įberti maždaug 50 gramų smulkintų raudonųjų pipirų. Mišinį reikėtų kaitinti ant silpnos ugnies bent 10 minučių, o vėliau palikti 10–12 valandų, kad išsiskirtų stipresni skonio ir kvapo komponentai. Gautą nuovirą praskieskite iki 5–6 litrų ir įpilkite 10–15 gramų skalbinių muilo. Jis padeda tirpalui geriau prilipti prie lapų paviršiaus.
Purškiant būtina nepamiršti, kad tirpalas gali dirginti.
Rekomenduojama mūvėti pirštines, dėvėti apsauginius akinius ir darbus atlikti gerai vėdinamoje vietoje. Augalus purkškite ramią, nevėjuotą dieną, ypatingą dėmesį skirdami apatinei lapų pusei, kur dažniausiai telkiasi amarai. Kadangi priemonė veikia kontaktiniu būdu, po lietaus procedūrą reikėtų pakartoti. Purkšti taip pat galima kas 7–10 dienų, kol amarų sumažės.
Ką svarbu žinoti purškiant?
Karštą dieną paprikos tirpalo geriau nenaudoti. Tinkamiausias metas purškimui – ankstyvas rytas arba vėlus vakaras. Taip mažinama lapų nudegimo rizika ir saugomi naudingi vabzdžiai. Jei apdorojami krūmai su uogomis, reikėtų vengti tiesiogiai purkšti derlių, kad nenukentėtų produktų kokybė.
Kitos kovos su amarais priemonės
Švelnesnėms alternatyvoms galima rinktis muilo tirpalą, neem aliejų ar biologines priemones, tarp jų – kamanes ir boružes, kurios natūraliai naikina amarus. Padėti gali ir mechaniniai būdai:
- amarų nuplovimas stipria vandens srove;
- stipriai pažeistų šakų nupjovimas;
- specialių klijuojamų juostų naudojimas aplink krūmus;
- natūralių barjerų įrengimas, kad skruzdėlės nepasiektų amarų kolonijų.
Svarbiausia – amarų kontrolę vykdyti kompleksiškai, derinant mechanines, biologines ir chemines priemones. Toks požiūris padeda apsaugoti serbentus, išsaugoti naudingąją fauną ir išvengti perteklinio cheminių medžiagų naudojimo.