Jungtinės Amerikos Valstijos pakeitė anksčiau numatytus karinius planus Europoje ir atsisakė dislokuoti antrą šarvuotąją brigadą Lenkijoje. Joje turėjo tarnauti daugiau nei 4000 karių, o dalinys būtų įsikūręs rytinėje šalies dalyje, netoli Rusijos ir Baltarusijos sienų.
Lenkijoje jau yra apie 10 tūkstančių nuolatinių JAV karių, todėl sprendimas neįgyvendinti papildomos brigados dislokavimo sukėlė diskusijų dėl galimo poveikio Lenkijos, Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui.
Strateginė Lenkijos reikšmė Baltijos šalims
Lenkija yra viena svarbiausių NATO rytinio flango valstybių. Jos geografinė padėtis ypač reikšminga Baltijos šalims, nes per Lenkijos teritoriją driekiasi Suvalkų koridorius – sausumos jungtis, siejanti Lietuvą, Latviją ir Estiją su likusia Europa.
Šis koridorius svarbus tiek NATO pajėgų judėjimui, tiek jų veiksmų koordinavimui regione. Todėl JAV karių buvimas Lenkijoje būtų reikšmingas ne tik pačios šalies gynybai, bet ir vienos jautriausių sausumos krypčių apsaugai. Sumažėjęs planuotas karinis pastiprinimas kelia klausimų dėl galimų saugumo spragų Baltijos regione.
Kodėl buvo pakeisti JAV planai?
Oficialios priežastys, dėl kurių Pentagonas atsisakė dislokuoti antrąją brigadą, kol kas nepaskelbtos. Vis dėlto analitikai išskiria kelias galimas aplinkybes, galinčias turėti įtakos Vašingtono sprendimui.
Viena jų siejama su derybomis su Iranu. JAV gali būti suinteresuotos dalį savo kariuomenės laikyti arčiau galimų veiksmų zonų. Viešojoje erdvėje taip pat svarstoma apie galimą karinę veiklą Kubos regione ar kitose pasaulio vietose, kur galėtų būti perdislokuoti JAV ištekliai.
Kitas veiksnys – diplomatiniai kontaktai su Rusija. Nors oficialiai šie pokalbiai vertinami kaip sudėtingi, neoficialiai kalbama, kad Vašingtonas gali daryti spaudimą Ukrainos vyriausybei dėl kompromisų Donbase. Tokia diplomatinė kryptis galėtų paveikti ir NATO pajėgų išdėstymą prie rytinių Aljanso sienų, siekiant išlaikyti lankstumą bei tam tikrą balansą.
Sprendimui įtakos gali turėti ir „Amerika pirmiausia“ doktrina. Nors jos interpretacijos pastaraisiais metais keitėsi, pagrindinė nuostata išlieka susitelkimas į svarbiausias geopolitines grėsmes ir politinius prioritetus. Dėl to JAV kariniai pajėgumai telkiami ten, kur, šalies vertinimu, jų poreikis yra didžiausias.
Ką tai reiškia Lietuvai ir regionui?
JAV sprendimas neįgyvendinti papildomos brigados dislokavimo rodo, kad Europos šalims, ypač Baltijos valstybėms, teks dar daugiau dėmesio skirti savarankiškiems gynybos pajėgumams. NATO bendradarbiavimas turi būti intensyvesnis, o regioninės karinės koordinacijos mechanizmai – stipresni.
Lietuvai svarbu aktyviai dalyvauti tarptautinėse konsultacijose ir siekti, kad regiono saugumo garantijos būtų ne vien deklaruojamos, bet ir praktiškai veiksmingos. Tam reikalingas nuoseklus dėmesys kelioms sritims:
- rezervų mobilizacijai ir taktiniam bei strateginiam planavimui;
- logistikos grandinių efektyvumui;
- karinei infrastruktūrai, leidžiančiai greitai reaguoti į galimą grėsmę;
- didesniam Europos valstybių indėliui į bendras pratybas ir karinę parengtį.
Regiono saugumas priklausys nuo gebėjimo stiprinti tarpusavio ryšius ir nuosekliai investuoti į gynybą. Tai leistų veiksmingiau reaguoti į kintančius geopolitinius iššūkius.
Sprendimas, svarbus visam Baltijos regionui
Nors tikslios JAV karinės strategijos pakeitimo priežastys dar nėra aiškios, planų atsisakymas turi reikšmės visam regionui. Lietuvos ir Lenkijos saugumo interesai yra glaudžiai susiję, o mažesnis nei planuota JAV karinis buvimas Lenkijoje tampa papildomu iššūkiu Baltijos šalims.
Todėl Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, stiprinti NATO vienybę ir atnaujinti nacionalines bei regionines gynybos strategijas. Tik taip galima užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir patikimesnį pasirengimą galimoms grėsmėms.