Kinijos ir Rusijos viešai deklaruojama partnerystė vis dažniau atskleidžia nelygiavertį santykių pobūdį. Nors abi šalys pabrėžia besąlygišką bendradarbiavimą, Pekinas kuria ilgalaikę strategiją, orientuotą ne tik į dabartinę Rusijos valdžią, bet ir į laikotarpį po Vladimiro Putino. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ), tokia diplomatija rodo, kad Rusijos prezidentas Kinijos santykiuose vis labiau atsiduria prašytojo, o ne lyderio vaidmenyje.
Pekinas ruošiasi Rusijos politinei ateičiai
Kinija mezga ryšius su Rusijos nacionaliniu elitu ir pareigūnais, kurie, kaip spėjama, gali valdyti šalį po Putino eros. Taip Pekinas siekia iš anksto užsitikrinti įtaką būsimoje Rusijos politinėje struktūroje ir sudaryti palankesnes sąlygas savo interesams.
Analitikų vertinimu, antivakarietiškos nuostatos Rusijos visuomenėje ir valstybės institucijose greičiausiai išliks svarbia politinės sistemos dalimi ir pasikeitus prezidentui. Kinija šias nuostatas pasitelkia savo pozicijoms regione stiprinti, kartu išlaikydama ryšius su tais veikėjais, kurie gali turėti įtakos būsimai šalies krypčiai.
Vieša partnerystė slepia augančius nesutarimus
Maskva ir Pekinas toliau kalba apie neribotą partnerystę, tačiau praktiniai santykių aspektai rodo didėjančią įtampą. Pirmaisiais karo metais abiejų šalių prekybos apimtys išaugo dvigubai, bet pastaruoju metu šis augimas lėtėja.
Lietuvos verslo atstovai ir kai kurie Rusijos valdžios pareigūnai, tarp jų – „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas, kritikavo masinį kiniškų prekių įsitvirtinimą Rusijos rinkoje. Dėl taikomų apribojimų rinkoje taip pat kilo kiniškų automobilių kainos.
Dar vienu nesutarimų pavyzdžiu tapo dujotiekio „Sibiro jėga-2“ projektas. Kinija atsisakė pasirašyti svarbią sutartį be papildomų nuolaidų ir pareikalavo, kad dujos būtų tiekiamos vidaus rinkos kainomis. Jos yra gerokai mažesnės už pasaulines, todėl toks susitarimas praktiškai reikštų, kad projektą turėtų subsidijuoti Maskva.
Juaniui suteikiama daugiau svorio regiono finansuose
Pekino spaudimas Rusijai neapsiriboja energetika.
Dėl finansinės izoliacijos ir sankcijų Maskva buvo priversta priimti Kinijos pasiūlymą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos plėtros banke pagrindine valiuta laikyti Kinijos juanį.
Šis bankas svarbus finansuojant projektus Centrinėje Azijoje – regione, kuris ilgą laiką buvo laikomas Rusijos įtakos zona. Anksčiau Maskva tokiai idėjai priešinosi, nes siekė išsaugoti savo pozicijas regione, tačiau pasikeitusi geopolitinė padėtis pakeitė ir šiuos prioritetus.
Kinija riboja ir Putino diplomatinę darbotvarkę
Pekino įtaką atskleidė ir 2024 metų įvykiai, kai po Putino perrinkimo Kinija neleido jam užsienio kelionės pradėti tiesiogiai nuo vizito į Šiaurės Korėją. Kinija reikalavo vizitus atskirti, kad nebūtų kuriamas „autoritarinių valstybių ašies“ įspūdis – toks naratyvas nepageidaujamas Pekino užsienio politikoje.
Kinijai nerimą kelia ir stiprėjantis Rusijos bei Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas, galintis destabilizuoti regioną. Dėl Pekino spaudimo Putinas į vizitų maršrutą įtraukė Vietnamą, taip siekdamas sukurti didesnį politinį atstumą tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
Be to, Kinija atmetė neoficialų Putino pasiūlymą surengti trišalį viršūnių susitikimą su Šiaurės Korėja. Tai dar kartą parodė, kad Maskvos diplomatinėms iniciatyvoms regione tenka atsižvelgti į Pekino poziciją.
Partnerystėje vis daugiau Kinijos dominavimo požymių
Naujausi įvykiai rodo, kad Rusijos ir Kinijos santykiai nėra visiškai lygiaverčiai. Pekinas geba daryti įtaką Maskvai naudodamas tiek ekonominius, tiek diplomatinius svertus, o Xi Jinpingas iniciatyvą išlaiko net bendraudamas su tokiu svarbiu veikėju kaip Vladimiras Putinas.
Ši situacija atspindi platesnį pasaulinių galių persiskirstymą. Artimiausiais metais besikeičiantis Kinijos ir Rusijos santykių balansas gali turėti didelę reikšmę abiem valstybėms ir visai pasaulio geopolitinei struktūrai.