Lapkritis yra ypatingas mėnuo, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į skrandžio vėžio problemą – vieną iš dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Ši liga pasižymi agresyvumu ir dažnai sudėtingu gydymu, todėl pasaulio mokslininkai bei gydytojai nuolat ieško pažangių, efektyvesnių gydymo būdų ir prevencijos sprendimų.
Moderniausi gydymo metodai ir ankstyvos diagnostikos svarba
Pastaraisiais metais ženkliai pažengta skrandžio vėžio gydymo srityje. Ypač svarbūs yra tobulėjantys sisteminio gydymo metodai, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją bei biologinius preparatus. Išskirtinai pažengta chemoterapijos srityje: nebeapsiribojama vien venine terapija, bet vaistai skiriami ir tiesiogiai į pilvo ertmę, kas padidina gydymo efektyvumą. Nepaisant naujovių, chirurginis naviko pašalinimas lieka vieninteliu visiško išgijimo galimybę suteikiančiu metodu.
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) yra lyderis ne tik gydyme, bet ir inovacijų diegime – pacientai turi galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie suteikia prieigą prie ateities gydymo jau šiandien. Tai ypač svarbu, nes kuo ankstyvesnėje stadijoje diagnozuojama liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Pavyzdžiui, esant pirmojo etapo skrandžio vėžiui, daugiau nei 90 proc. pacientų pasveiksta tik po chirurginės intervencijos, dažnai pasitelkiant minimaliai invazyvias technologijas.
Priešoperacinė reabilitacija – pagrindas sėkmingam gydymui
Skrandžio vėžio gydymas yra sudėtingas procesas, dažnai lydimas komplikacijų. Todėl itin svarbus tinkamas pasiruošimas prieš operaciją. NVI specialistų atliktas mokslinis tyrimas, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir VUL Santaros klinikomis, leido sukurti priešoperacinės reabilitacijos programą, kuri reikšmingai sumažino pooperacinių komplikacijų dažnį net perpus. Šio tyrimo rezultatai buvo publikuoti prestižiniame „British Journal of Surgery“ žurnale, pabrėžiant šios metodikos svarbą viso pasaulio gydytojams.
Pasiruošimo svarbą pats dr. Augustinas Baušys lygina su maratono bėgimu: „Ne kiekvienam pavyktų nubėgti ilgą distanciją be paruošimo, tačiau tinkamai treniruojantis ir stiprinant kūną, užduotis tampa įveikiama.
Taip ir su operacija – stiprinant fizinį pasirengimą, mitybą ir psichologinį palaikymą galima sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti tolimesnio gydymo toleranciją.“
Klastingos ligos simptomai ir kada verta kreiptis į gydytoją
Skrandžio vėžys dažnai vystosi nepastebimai, nes neturi unikalių simptomų. Dažniausi požymiai – skausmas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, ankstyvas sotumo jausmas, rėmuo, dažni atsirūgimai, apetito praradimas ir svorio kritimas – gali būti siejami ir su kitomis, mažiau pavojingomis ligomis. Vis dėlto, jei šie simptomai atsiranda naujai ir tęsis ilgiau, būtina pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus, tarp kurių svarbiausias yra endoskopinis skrandžio tyrimas. Nors jis nėra malonus, tačiau neskausmingas, dažnai atliekamas su nejautra, todėl bijoti jų nereikia.
Paveldimumas, mityba ir rizikos veiksniai
Genetinis paveldimumas sudaro tik nedidelę skrandžio vėžio atvejų dalį. Genetinę riziką turėtų vertinti asmenys, kurių artimųjų tarpe yra buvę bent trys susirgimai, arba jei jauni giminaičiai (jaunesni nei 50 metų) buvo diagnozuoti ši liga. Tuo tarpu daugelis susirgimų atsiranda dėl kitų veiksnių, ypač gyvenimo būdo ir mitybos.
Maistas yra reikšmingas rizikos veiksnys, todėl patariama riboti rūkyto, sūdyto, perdirbto, konservuoto bei ant grotelių kepto maisto vartojimą. Be to, nuolatinis rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu žymiai didina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Tiesa, nors yra nemažai diskusijų dėl karšto ar aštraus maisto įtakos, moksliniai tyrimai kol kas nerodo aiškaus ryšio su šia liga.
Įdomu, kad sergamumas skrandžio vėžiu yra ypač didelis Azijos šalyse, kur vyrauja tradicinės, daug konservuotų ir sūdytų produktų turinčios virtuvės. Lietuvoje šis sergamumas taip pat išlieka vienas didžiausių Europoje, kuriam įtakos turi tiek mitybos ypatumai, tiek kiti rizikos faktoriai.
Prevencijos galimybės ir gydymo alternatyvos
Šiuo metu Lietuvoje nėra nacionalinės skrandžio vėžio profilaktikos programos, nors kai kurios pasaulio šalys jas jau įdiegė. Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama vėžio prevencijai, ir vyksta diskusijos dėl galimų prevencinių programų įdiegimo, kas ateityje galėtų pagerinti ankstyvą ligos nustatymą ir išgelbėti gyvybes.
Be chirurgijos, skrandžio vėžys gydomas sisteminiu gydymu: chemoterapija, imunoterapija bei retais atvejais radioterapija. Visgi chirurgija išlieka pagrindiniu būdu, leidžiančiu pasiekti visišką išgyjimą. Išplitusio vėžio atvejais gydymo tikslas daugiau orientuotas į ligos stabdymą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.