Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje vis aktyviau daugėja nepagydomų uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ir opinis kolitas. Šios lėtinės ligos kelia didelį iššūkį ne tik sergantiems pacientams, bet ir visai visuomenei, nes jų paplitimas nuolat didėja. Nors tikslios ligų priežastys dar nėra iki galo ištirtos, medikai sutaria, kad pagrindiniai veiksniai yra žarnyno mikrobiotos pokyčiai bei genetiniai predisponuojantys faktoriai.
Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas profesorius Gediminas Kiudelis pabrėžia, kad uždegiminės žarnyno ligos ne tik apsunkina kasdienę sergančiųjų rutiną, bet ir gali labai paveikti jų gyvenimo kokybę. „Visuomenė susidurs su šiomis ligomis, jomis sirgs mūsų vaikai, artimieji, kolegos. Mes turime suprasti, kas tai per ligos“, – teigia gydytojas. Liga dažnai pasireiškia nuolatiniu viduriavimu ir išplitusiu pilvo skausmu, o pacientams tenka beveik po kiekvieno valgio skubėti į tualetą, todėl labai svarbu, kad aplinkiniai suprastų šią sudėtingą situaciją.
Kas yra Krono liga ir opinis kolitas?
Krono liga ir opinis kolitas yra lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, kurių išgydyti dar neįmanoma. Pasak prof. G. Kiudelio, tai nėra infekcinės kilmės ligos, kurias būtų galima visiškai panaikinti, bet lėtinės patologijos, kurias galima tik kontroliuoti visą gyvenimą. Medicinos mokslo pasiekimai leidžia geriau diagnozuoti šias ligas ir taikyti efektyvesnius gydymo metodus, kurie padeda pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti ir kurti šeimas nepaisant ligos.
Vertėtų paminėti, kad ligos progresas dažnai komplikuojasi papildomais negalavimais, pavyzdžiui, sąnarių skausmais ar kepenų funkcijos sutrikimais. Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet susirgimų šiais susirgimais nustatoma apie 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o šiuo metu šalyje gyvena apie 3–4 tūkstančius pacientų, sergančių šiomis lėtinėmis ligomis.
Kritiniai simptomai ir gydymo svarba
Vilniaus Santaros klinikų gydytoja doc. Goda Sadauskaitė atkreipia dėmesį į itin svarbią žinutę pacientams – būtinybę neignoruoti rimtų simptomų, ypač viduriavimo kartu su krauju.
„Dažnai žmonės tokį simptomą priskiria nepavojingoms priežastims, pavyzdžiui, hemorojui, todėl delsiama kreiptis į specialistus“, – pabrėžia medikė.
Dėl šios priežasties diagnozės dažnai nustatomos labai vėlai – praėjus metams ar net keletui nuo simptomų atsiradimo. Docentė ragina visus, kurie jaučia virškinamojo trakto sutrikimus, nedelsti ir pasitarti su gydytojais. Svarbu tai, kad Krono liga ne visada pasireiškia vien viduriavimu – jei pažeista plonoji žarna, pagrindiniai simptomai gali būti skausmai, o tai dar labiau sukomplikuoja teisingą diagnozės nustatymą.
Be to, ligos simptomai gali būti netipiniai ir klaidinti medikus. Kartais pacientams tenka ilgai vaikščioti pas šeimos gydytojus, kol galiausiai atliekama kolonoskopija ar kiti išsamesni tyrimai. Retais atvejais ligos simptomai pasireiškia ne virškinimo trakto sutrikimais, o odos ar sąnarių pažeidimais, kurie tampa ryškesni nei žarnyno simptomai.
Pacientų patirtys ir gyvenimo iššūkiai
Sergančiųjų patirtys rodo, kokiomis sunkiomis sąlygomis tenka gyventi. Tomas Zigmantavičius, kuris serga Krono liga jau daugiau nei dešimtmetį, dalijasi savo išgyvenimais: „Iš išorės gali atrodyti sveikas, tačiau viduje jautiesi tarsi pūvantis.“ Jis pabrėžia, kad visuomenėje apie šias ligas žinių yra labai mažai, o tai lemia, jog sergantieji dažnai jaučiasi vieniši ir nesuprasti.
Tomas atkreipia dėmesį, kad žinios apie Krono ligą nėra pakankamos net tarp medikų – buvo atvejų, kai gydytojas pirmą kartą atrado ligą endoskopiniu tyrimu ir pripažino, kad nėra susidūręs su tokiu atveju. Be to, jis prisimena, kad pirmieji simptomai jam pasireiškė jau mokyklos laikais, tačiau tuomet jie buvo ignoruojami. Sergančiųjų gyvenimas tampa dideliu iššūkiu, reikalaujančiu kruopštaus kasdienybės planavimo, ypač kelionių metu ar renkantis tinkamą maistą, bei nuolatinio žinojimo apie artimiausio tualeto vietą.
Ligų agresyvumas ir visuomenės dėmesys
Doc. G. Sadauskaitė pažymi, kad uždegiminės žarnyno ligos dažniausiai diagnozuojamos 20–40 metų amžiaus žmonėms, o kuo jaunesnis pacientas – tuo agresyvesnė liga. Tai leidžia suprasti, kad laiku nustatyta diagnozė yra labai svarbi, siekiant tinkamai kontroliuoti ligą ir užkirsti kelią žarnyno pažeidimų progresavimui.
Gegužės 19 diena skirta Pasaulinei lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dienai, kuomet įvairiuose pasaulio miestuose violetine spalva apšviečiami žymūs pastatai ir taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šias dažnai nepastebimas, tačiau labai rimtas ligas. Lietuva aktyviai prisijungia prie šios iniciatyvos – šviesos spinduliai nušviečia Valdovų rūmų fasadą, skatindami didesnį visuomenės informuotumą ir supratimą apie uždegimines žarnyno ligas.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.