Atmintis yra viena svarbiausių žmogaus smegenų funkcijų, leidžianti ne tik veiksmingai dirbti ir bendrauti, bet ir vykdyti įprastus kasdienius darbus be papildomo streso ar diskomforto. Deja, daugelis mūsų suvokia atminties svarbą tik tuomet, kai pastebi pirmuosius praradimo ženklus. Tačiau specialistai ragina atminties būklės nepraleisti pro akis ir ją nuolat puoselėti sąmoningomis pastangomis, nes tai yra nenutrūkstamas procesas, svarbus visam gyvenimui.
Alzheimerio liga – ne neišvengiamas nuosprendis
Neurologas med. m. dr. J. Fišas, autoritetingai kalbėdamas apie Alzheimerio ligos prevenciją ir valdymą, pažymi, jog ši diagnozė neturėtų būti suprantama kaip gyvenimo pabaiga. Šiuolaikinė medicina kartu su tinkama gyvensena leidžia paveikti ligos eigą, ją gerokai sulėtinti ar net reikšmingai sumažinti simptomus. „Labai svarbu suprasti, kad Alzheimerio liga nėra nuosprendis. Visų pirma, mes galime šią ligą preventyviai paveikti, ją nutolinti arba padaryti taip, kad ji būtų ne tokia sunki. Susirgus galime padaryti taip, kad ligos simptomai būtų labai mažučiai“, – sako specialistas.
Genetinė prigimtis ir gyvenimo būdo įtaka
Apie 30–40 proc. vyresnio amžiaus žmonių susiduria su demencija, tačiau svarbu suprasti, jog tai nėra neišvengiama sena amžiaus problema. Neurologas išskiria dvi pagrindines Alzheimerio ligos atsiradimo priežastis: genetinę predispoziciją bei gyvenimo būdo veiksnius. Kad ir kaip svarbu suvokti savo genetinius polinkius, esminė pozicija tenka gyvenimo būdui ir elgsenai, kuri gali lemti ligos pradžią ar atitolinti jos vystymąsi. „Net jeigu yra genetinė predispozicija, labai griežtai kontroliuojant savo elgseną, mitybą, fizinį aktyvumą, psichoemocinę būklę, galima tą demenciją ar Alzheimerio ligą atitolinti arba jos visai išvengti“, – patikina gydytojas.
Neuroplastiškumas: smegenų gyvybingumo palaikymas
Mūsų smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu kurti naujus neuronų ryšius ir prisitaikyti prie pokyčių. Nors su amžiumi neuronų skaičius natūraliai mažėja, aktyvus naujų ryšių formavimas gali kompensuoti šį praradimą ir išlaikyti aukštą smegenų veiklą.
Kasmet smegenyse sumažėja apie 1 proc. neuronų, todėl svarbu skatinti jų atgaivinimą, sudarant palankias sąlygas naujų jungčių susidarymui. Tai pasiekiama per įvairias smegenų treniruotes, tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą, kuris neturėtų būti per sunkus ar kelti streso, kad nepažeistų bendros organizmo būklės.
Fizinis aktyvumas – ne tik kūnui, bet ir protui
Fizinis judėjimas yra kertinė priemonė, siekiant ne tik palaikyti fizinę sveikatą, bet ir apsaugoti smegenis nuo ankstyvo funkcijų praradimo. Neurologas pabrėžia, jog aktyvumas turi būti malonus, ritmiškas ir suteikiantis džiaugsmo. Populiarios veiklos, tokios kaip šokiai, pilatesas, bėgiojimas gamtoje ar vaikščiojimas, ne tik puikiai treniruoja kūną, bet ir gerina emocinę būklę. Džiugios emocijos ir bendruomeniškumas – svarbios sąlygos išlikti psichologiškai sveikiems.
Protinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai – geriausia kovos su demencija strategija
Be fizinio aktyvumo, neurologas pabrėžia protinės veiklos svarbą – ji padeda išlaikyti smegenų funkcijas ir atitolina kognityvinį funkcijų mažėjimą. Šachmatai, bridžas, kompiuteriniai žaidimai, knygų skaitymas, parodos, ekskursijos ar kelionės – puikios smegenų treniruotės, padedančios išlaikyti protą aštriu. Lygiai taip pat labai svarbus socialinis bendravimas, nes vienišumas laikomas vienu pagrindinių demencijos rizikos veiksnių. Tie, kurie turi artimus draugus ir šeimą, dažniau išlieka psichologiškai stipresni ir atsparūs ligai.
Linijiniai šokiai – ypatinga smegenų treniruotė
Lietuvos linijinių šokių federacijos prezidentė Neringa Kirklienė atkreipia dėmesį, kad linijiniai šokiai pasižymi kompleksine nauda smegenims. Šokiai reikalauja didelės koncentracijos, atminties ir loginio mąstymo, nes nuolat būtina įsiminti judesių sekas, planuoti žingsnius ir koordinuoti rankų bei kojų judesius. Ši veikla ne tik stiprina smegenų ryšius, bet ir teikia malonumą bei skatina socialinį bendravimą – tai unikalus ir prasmingas būdas tapti sveikesniu tiek fiziškai, tiek protiškai.
Gyvenimo istorijos: motyvacija rūpintis savimi laiku
Asmeninės patirtys dažnai tampa stipriausiomis motyvacijomis keisti savo gyvenimo įpročius ir rūpintis sveikata. Liudvika, slauganti mamą, sergančią Alzheimerio liga, atvira: „Mamai reikėjo labai daug pagalbos. Aš negalėjau jos palikti vienos. Tik pasakydavau, kad kažką reikia daryti ar nedaryti, ir ji tuoj pat pamiršdavo. Todėl dabar aš pati stengiuosi ir visiems patariu: laikykitės sveiko gyvenimo būdo, nes ši liga labai didelė našta vaikams. Aš noriu, kad mano vaikams nebūtų tos naštos dėl manęs.“ Šis liudijimas tik dar labiau sustiprina mintį, kad prevencija yra būtina ir prasideda šiandien nuo paprastų, bet nuolatinių įpročių formavimo.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.