Padidėjęs kraujospūdis dažnai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, tačiau gali pažeisti svarbius organus. Santaros klinikų profesorius ir Nefrologijos centro vadovas M. Miglinas sako, kad norint tinkamai valdyti hipertenziją svarbu žinoti jos tipą, įvertinti rizikos veiksnius ir nepamiršti kasdienių įpročių reikšmės.
Dvi hipertenzijos rūšys: ne visais atvejais priežastis būna ta pati
Pasak profesoriaus, hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija neturi vienos aiškios priežasties – tai organizmo reakcija į aplinką, dėl kurios kraujospūdis išlieka padidėjęs. Ši ligos forma laikoma nepagydoma, todėl ją kontroliuojant vaistus tenka vartoti nuolat.
Antrinė hipertenzija atsiranda dėl konkrečios sveikatos problemos. Ją gali sukelti endokrininės ligos, inkstų arterijų susiaurėjimas ar kiti sutrikimai. Nustačius ir pašalinus priežastį, šią hipertenzijos formą galima išgydyti.
„Deja, tačiau devyni iš dešimties atvejų tenka būtent pirminei hipertenzijai, kuri turi būti kontroliuojama vaistais, ir tik vienas atvejis – antrinei hipertenzijai. Jeigu žmogui diagnozuojama ši liga, prieš skiriant gydymą svarbu įvertinti jos sudėtingumą, organų taikinių būklę ir atsižvelgti į rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, padidėjęs cholesterolis, diabetas, nutukimas, padidėjusi šlapimo rūgštis, inkstų ligos, širdies ydos, insultas ir kitos ligos. Svarbu ir tai, ar šeimoje būta ankstyvų širdies ligų atvejų“, – teigia M. Miglinas.
Jeigu žmogaus rizika yra didelė, vaistai gali būti pradedami vartoti net ir esant nedaug padidėjusiam kraujospūdžiui. Tais atvejais, kai kitų rizikos veiksnių nėra daug, pirmiausia rekomenduojama 3–6 mėnesius keisti gyvenseną ir stebėti savijautą. Jei šių priemonių nepakanka, skiriamas medikamentinis gydymas.
Kraujospūdžio kontrolei svarbūs kasdieniai pasirinkimai
M. Miglinas pabrėžia, kad sveika gyvensena yra būtina ne tik norint išvengti hipertenzijos, bet ir jau sergant šia liga.
Medikamentinis gydymas turėtų būti derinamas su tinkamais kasdieniais įpročiais.
„Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam. Pirmasis – riboti suvartojamą druskos kiekį. Jos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, tačiau svarbu nepamiršti, kad apie du trečdalius druskos dienos normos slepiasi jau pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sausainiuose, rūkytuose mėsos gaminiuose ir kitur“, – sako profesorius.
Jis taip pat rekomenduoja riboti alkoholį, dažniau rinktis šviežius vaisius ir daržoves, riešutus, ypač migdolus, alyvuogių aliejų bei pieno produktus. Rūkymo, pasak specialisto, turėtų atsisakyti visi, o ypač tie, kurie vartoja vaistus.
Profesorius primena ir kalio bei magnio svarbą, taip pat fizinio aktyvumo naudą. Judėjimas gali padėti mažinti kraujospūdį ir išvengti nutukimo. Ypač svarbu mažinti pilvo srityje besikaupiančius riebalus bei kontroliuoti bendrą kūno svorį.
„Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį, taip pat išvengti nutukimo. Ypač svarbu atsikratyti pilvo srityje besikaupiančių riebalų, taip pat sekti ir kontroliuoti viso kūno svorį. Fiziškai aktyvūs turime būti bent pusvalandį per dieną, jeigu ne kasdien, tai bent penkias dienas per savaitę“, – teigia M. Miglinas.
Padidėjęs cholesterolis gali dar labiau sustiprinti riziką
Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas M. Miglinas atkreipia dėmesį, kad padidėjęs kraujospūdis neretai nustatomas kartu su aukštu cholesterolio kiekiu. Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios metu ištirta šimtai tūkstančių pacientų ir pastebėtas šių būklių ryšys.
„Padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis – tai du pagrindiniai rizikos veiksniai, stiprinantys vienas kito poveikį ir gerokai daugiau negu du kartus didinantys riziką susirgti šiomis ligomis“, – pabrėžia gydytojas.
Specialistas išskiria ir statinų – vaistų, mažinančių cholesterolį – reikšmę. Hipertenzija sergantiems ir aukštą cholesterolį turintiems žmonėms dažnai rekomenduojama kartu vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus ir statinus. Toks gydymas gali būti veiksmingesnis ir padėti apsaugoti smegenis bei inkstus. Tam tikrų politablečių sudėtyje yra vienas ar du antihipertenziniai vaistai ir statinas.
Vienas iš dviejų vidutinio amžiaus žmonių susiduria su hipertenzija
M. Miglino teigimu, Lietuvoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje hipertenzija serga vienas iš dviejų vidutinio amžiaus žmonių. Todėl apie kraujospūdį turėtų galvoti ne tik tie, kuriems liga jau diagnozuota, bet ir žmonės, nė neįtariantys, kad jų spaudimas yra padidėjęs.
„Pasaulinė hipertenzijos diena – puiki proga atkreipti ne tik sergančių hipertenzija dėmesį, bet ir tų, kurie galbūt nė neįtaria, kad jų spaudimas yra padidėjęs. Nevalia padidėjusio spaudimo laikyti nieko nereiškiančiu rodikliu – šią problemą tikrai galima įveikti, svarbu stebėti save ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją“, – sako profesorius.
Jis pažymi, kad hipertenzija kamuoja vis jaunesnius žmones, taip pat paauglius. Pavėluotai nustačius ligą, didėja miokardo infarkto ir insulto rizika, gali būti pažeidžiami organai taikiniai. Todėl svarbu laiku diagnozuoti ligą ir mažinti jos rizikos veiksnius.
Net ir pagerėjus savijautai, gydymo nutraukti negalima. „Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis žmonių – pasijutę geriau, jie nutraukia vaistų vartojimą. Tai yra netinkamas žingsnis, nes gera savijauta yra vaistų veiksmingumo įrodymas, o ne sutapimas“, – primena M. Miglinas.
Profesorius pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, keletą kartų per savaitę. Jo nekontroliuojant gali kilti komplikacijų, tarp jų – miokardo infarktas, insultas ar inkstų pažeidimas. Blogėjančią būklę gali rodyti galvos svaigimas ar skausmas, oro trūkumas, dažnesnis šlapinimasis, patinę paakiai ir kiti nemalonūs pojūčiai.