Po nesėkmingo gydymo moteris pasirinko ciberžolę
Didžiojoje Britanijoje gyvenančios 67-erių Dieneke Ferguson atvejis sulaukė medikų dėmesio. Progresuojančiai mielomai suvaldyti jai buvo taikyti trys chemoterapijos kursai ir keturios kamieninių ląstelių transplantacijos, tačiau šie gydymo metodai norimo rezultato nedavė.
Tuomet moteris pradėjo kasdien vartoti po 8 gramus ciberžolės. Jos sudėtyje yra kurkumino – veikliosios medžiagos, kuri ir anksčiau buvo tyrinėta dėl galimo poveikio įvairioms ligoms.
Praėjus penkeriems metams, gydytojai užfiksavo, kad pacientės būklė stabilizavosi, o vėžinių ląstelių kiekis tapo nebežymus. „Kiek mums žinoma, tai yra pirmasis atvejis, kuomet buvo stebima objektyvi kurkumino reakcija į progresuojančią ligą, netaikant tradicinio gydymo“, – rašoma žurnale „British Medical Journal Case Reports“.
Ką apie kurkuminą rodo tyrimai?
Ferguson istorija išsiskiria, tačiau vienas atvejis savaime neįrodo, kad ciberžolė gali tapti veiksmingu vėžio gydymu visiems pacientams. Tyrimų apžvalgoje, kurioje nagrinėta daugiau nei 5000 studijų, nustatyta, kad laboratorinėmis sąlygomis kurkuminas gali slopinti mažiausiai aštuonių skirtingų vėžio rūšių ląstelių augimą.
Taip pat pastebėta, kad ši medžiaga gali trikdyti maistinių medžiagų patekimą į auglius ir padėti apsaugoti sveikas ląsteles nuo žūties. Vis dėlto laboratorinių bandymų rezultatai neleidžia automatiškai spręsti apie poveikį žmogaus organizmui.
Mokslininkai ragina nepamiršti rizikos
JK Vėžio tyrimų centro specialistai pabrėžia, kad šiuo metu trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų su žmonėmis. Be to, organizmas kurkuminą sunkiai įsisavina, o didelės šios medžiagos dozės gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant virškinimo sutrikimus ir galvos skausmus.
Ciberžolė Rytų medicinoje šimtmečius naudojama dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Laboratoriniai eksperimentai rodo galimą kurkumino potencialą tiriant ne tik vėžį, bet ir Alzheimerio ligą bei depresiją. Tačiau kurkuminas kol kas nėra įteisintas kaip vaistas.
Mokslininkai tikisi, kad tokie atvejai kaip D. Ferguson paskatins išsamesnius tyrimus. Jie galėtų padėti nustatyti, ar ciberžolė ateityje galėtų būti saugi ir veiksminga papildoma terapija onkologiniams pacientams.