Diagnozė ne visada reiškia skubų gydymą
Prostatos vėžio diagnozė daugeliui vyrų kelia nerimą, tačiau kai kuriais atvejais gydytojai neskuba taikyti agresyvaus gydymo. Mažos rizikos navikams gali būti pasirenkamas aktyvus stebėjimas – taktika, leidžianti atidėti radikalų gydymą ir išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę.
VUL Santaros klinikų ir Gerovės klinikos urologas, medicinos mokslų daktaras Arnas Bakavičius pasakoja, kad jo praktikoje yra pacientų, kurių prostatos karcinoma ilgiau nei 10 metų stebima be jokių agresyvumo pokyčių. Tokiu būdu galima išvengti su radikaliu gydymu siejamų komplikacijų, tarp jų – erektilinės disfunkcijos ir šlapimo nelaikymo.
Ne kiekvienam pacientui toks būdas tinka
Anot A. Bakavičiaus, nemaža dalis šiuo metu diagnozuojamų prostatos navikų pasižymi nedideliu agresyvumu. Klinikiniai tyrimai parodė, kad tam tikrus mažos rizikos navikus galima saugiai stebėti, tačiau sprendimas priklauso nuo konkrečios ligos ir paciento pasirengimo laikytis stebėjimo plano.
„Ar liga tinkama aktyviam stebėjimui, bendru sprendimu su ligoniu nustato gydytojas urologas. Pirmiausia prostatos vėžys turi atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius ir radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus, o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“, – pabrėžė med. dr. Arnas Bakavičius.
Kokie tyrimai atliekami stebint ligą?
Pasirinkus aktyvų stebėjimą, pacientas pas urologą turi lankytis kas 3–6 mėnesius. Konsultacijų metu vertinami PSA, arba prostatos specifinio antigeno, pokyčiai ir objektyvi prostatos būklė.
Be to, ne rečiau kaip kartą per 3 metus atliekamas prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir biopsija. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar neatsirado naujų radiologinių arba histologinių ligos agresyvumo požymių.
Aktyvus stebėjimas nereiškia, kad gydymo atsisakoma visam laikui. Jeigu stebint nustatomi ligos agresyvumo pokyčiai, pacientui nedelsiant rekomenduojamas standartinis aktyvus prostatos vėžio gydymas. Tokia taktika taikoma ligoniams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei 10 metų.
Nerimas gali paskatinti rinktis gydymą
Nors aktyvus stebėjimas pagrįstas moksliniais duomenimis, psichologiškai toks sprendimas priimtinas ne visiems. A. Bakavičiaus teigimu, apie 10 proc. stebimų pacientų patys nusprendžia stebėjimą nutraukti dėl nuolatinio nerimo, kurį kelia žinojimas apie onkologinę ligą, net ir nenustačius jos agresyvumo pokyčių.
Vyresniems pacientams, turintiems daug gretutinių ligų ir trumpesnę tikėtiną gyvenimo trukmę, gali būti siūloma kita taktika – „stebėjimas iki simptomų“. Tai nėra aktyvus stebėjimas: tokiu atveju standartinis gydymas nebūtų naudingas ir nėra numatomas.
Statistika rodo, kad apie trečdalis naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų yra mažos rizikos. Didžioji dalis šių navikų gali būti aktyviai stebimi.
Ankstyva diagnostika pagerina gydymo rezultatus
Med. dr. A. Bakavičius pabrėžia, kad reguliari sveikatos patikra padeda ligas nustatyti anksti. Pradėjus visuotinai taikyti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą, gerokai sumažėjo pažengusio vėžio atvejų. Dauguma šiuo metu nustatomų navikų yra pirmos stadijos ir apsiriboja prostata.
Reguliarūs tyrimai nesumažina tikimybės susirgti, tačiau suteikia galimybę ligą diagnozuoti anksčiau ir laiku pradėti gydymą. Tai siejama su gerokai geresniais rezultatais. Indrė Šumskienė nurodo, kad Lietuvoje kasmet nustatoma apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų, o ligą anksti diagnozavus ją įveikia 9 iš 10 vyrų.
Vyrų sveikatai svarbios ne tik patikros, bet ir kasdieniai pasirinkimai: sveikesnis gyvenimo būdas, žalingų įpročių atsisakymas bei subalansuota mityba. Prostatos sveikatai, bendrai gyvybinei energijai ir imunitetui naudingi natūralūs ingredientai, tokie kaip peruvinė pipirnė (maca), gulsčioji ragužė, pantoteno rūgštis (vitaminas B5), pankolis, ženšenis ir vitaminas D.