Siuntimas pas specialistą reikalingas ne visada: svarbiausios išimtys pacientams

Norint gauti kai kurias gydytojų specialistų konsultacijas ar atlikti tyrimus, dažniausiai reikia šeimos gydytojo siuntimo. Vis dėlto yra atvejų, kai pacientas gali registruotis tiesiogiai, o skubios pagalbos prireikus į ligoninės priimamąjį galima vykti ir be šio dokumento. Valstybinės ligonių kasos primena pagrindines siuntimų taisykles ir išimtis.

Kiek laiko galioja siuntimas?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojas arba, kai reikia, gydytojas specialistas. Siuntimas reikalingas tuomet, kai paciento būklei įvertinti būtina kito gydytojo konsultacija, išsamesni tyrimai, gydymo plano patikslinimas ar gydymas ligoninėje.

Siuntimas galioja 60 dienų. Tačiau per šį laikotarpį nebūtina spėti apsilankyti pas specialistą ar atlikti tyrimus. Svarbiausia per 60 dienų užsiregistruoti siuntime nurodytai konsultacijai arba tyrimams. Su tuo pačiu siuntimu registruotis galima tik vieną kartą. Jei per nustatytą laiką to padaryti nepavyksta, dėl naujo siuntimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą

Siunčiantis gydytojas gali nurodyti bent tris įstaigas, kuriose teikiama reikiama kompensuojamoji paslauga, tačiau galutinį pasirinkimą priima pats pacientas. Nebūtina lankytis savo poliklinikoje ar rinktis vieną iš gydytojo pasiūlytų įstaigų.

Paslaugą galima gauti bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl konkrečios paslaugos teikimo. Todėl pacientas gali ieškoti įstaigos, kurioje eilė trumpesnė, arba pasirinkti pageidaujamą gydytoją.

Situacijos, kai siuntimo nereikia

Apdraustiems pacientams PSDF lėšomis apmokamos paslaugos kai kuriais atvejais suteikiamos be siuntimo:

Kada galima iškart vykti į ligoninės priimamąjį?

Būtinoji medicinos pagalba ūmiai susirgus, susižeidus ar susidarius kitai neatidėliotinai situacijai nemokamai teikiama tiek apdraustiems, tiek neapdraustiems gyventojams, ir siuntimo tokiu atveju nereikia. Jai priskiriama pirmoji medicinos pagalba, taip pat poliklinikose ar ligoninėse teikiama skubi pagalba, kai kyla reali grėsmė gyvybei ar sveikatai arba sunkių komplikacijų rizika.

Be siuntimo tiesiai į ligoninės priimamąjį galima vykti tik būtinosios pagalbos atvejais, pavyzdžiui, patyrus didelę traumą, stipriai nudegus ar susirgus gyvybei grėsminga liga. Į skubios pagalbos skyrių kartais kreipiamasi ir dėl ne tokių kritinių sveikatos sutrikimų, tikintis būti priimtiems greičiau. Tačiau tai papildomai apkrauna sistemą ir gali pailginti laukimą tiems pacientams, kuriems pagalba reikalinga nedelsiant.

Jeigu savijauta pablogėjo, tačiau pavojus gyvybei negresia, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kai poliklinika nedirba, pavyzdžiui, vakarais, savaitgaliais ar švenčių dienomis, pacientai gali kreiptis į budintį gydytoją savo gydymo įstaigoje arba į kitą įstaigą, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo ne darbo metu.

Kaip sužinoti, kur kreiptis ne darbo metu?

Informaciją apie medicinos pagalbos teikimą vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis galima gauti poliklinikos registratūroje. Tokia informacija taip pat skelbiama gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *