Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, atsirandantis sutrikus medžiagų apykaitai, gali pažeisti įvairius organus. Ypač nukenčia akys, širdis, inkstai ir nervų sistema. Nekontroliuojamas cukrinis diabetas gali baigtis aklumu, insultu, miokardo infarktu, kojų amputacija, o vyrams – erekcijos sutrikimais.
Gydytoja endokrinologė Paulina Radimonaitė pabrėžia, kad svarbu ne tik laiku atpažinti ligos požymius ir ją kontroliuoti, bet ir žinoti, kokie veiksniai didina diabeto riziką ar sunkina sergančiųjų būklę. Vienas iš jų – rūkymas.
Diabetas ne visada pasireiškia aiškiais simptomais
Dažnai manoma, kad cukrinį diabetą sukelia didelis saldumynų kiekis. Toks teiginys nėra visiškai klaidingas, nes vienas pagrindinių ligos rizikos veiksnių yra antsvoris, tiesiogiai susijęs su cukraus ir kitų angliavandenių vartojimu. Vis dėlto cigaretės taip pat yra reikšmingas diabeto rizikos veiksnys.
P. Radimonaitė išskiria du pagrindinius cukrinio diabeto tipus. 1 tipo diabetas dažniausiai nustatomas vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms iki 40 metų. Šia forma serga 10–20 proc. visų cukriniu diabetu sergančių žmonių. Jai būdingi troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, svorio mažėjimas, silpnumas ir nuovargis, o simptomai dažniausiai atsiranda greitai.
„Dauguma sergančiųjų turi 2 tipo diabetą, kurio simptomų galima ir nejausti. Šio tipo diabetui dažniau būdingas svorio didėjimas, lėtai gyjančios žaizdos, dažnos grybelinės infekcijos, vėliau gali atsirasti troškulys ir dažnas šlapinimasis. 2 tipas dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, nors pastaruoju metu, plintant nutukimo epidemijai, jis vis dažniau nustatomas ir jauniems“, – kalba P. Radimonaitė.
Cukrinis diabetas kol kas nėra pagydomas, tačiau jo eigą galima kontroliuoti. Tam būtina laikytis mitybos rekomendacijų, būti fiziškai aktyviems, stebėti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti medikamentus ir mesti rūkyti. Netinkamai kontroliuojami abu diabeto tipai gali sukelti sunkių komplikacijų.
Kas didina cukrinio diabeto riziką?
Pagrindiniais rizikos veiksniais laikomi antsvoris, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 25, ir paveldimumas. Rizika didesnė, jei pirmos eilės giminaičiai – tėvai, broliai, seserys ar vaikai – serga cukriniu diabetu.
Pasak gydytojos endokrinologės, labiau rizikuoja susirgti ir moterys, kurių naujagimių svoris buvo didesnis nei 4,1 kg, kurios sirgo nėščiųjų diabetu arba kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas.
Diabeto tikimybė taip pat didesnė sergant arterine hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimu, gliukozės tolerancijos sutrikimu ar esant padidėjusiam gliukozės kiekiui nevalgius. Rizika auga ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, tarp jų ateroskleroze, koronarine širdies liga, patyrus miokardo infarktą ar galvos smegenų infarktą.
Gydytoja pažymi, kad rūkymo ryšys su 2 tipo diabetu įrodytas jau seniai.
„Rūkymas yra vienas iš svarbiausių daugelio lėtinių ligų modifikuojamų rizikos veiksnių – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos ir, žinoma, cukrinio diabeto. Surūkantiems per dieną daugiau nei 20 cigarečių rizika susirgti cukriniu diabetu padidėja 2,1 karto, palyginti su tais, kurie nerūko“, – sako P. Radimonaitė.
Rūkymas apsunkina diabeto kontrolę
Sergant cukriniu diabetu, rūkymas didina smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimo tikimybę, todėl auga lėtinių komplikacijų rizika. Rūkantiems pacientams taip pat dažniau gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą ir galvos smegenų insultą. Be to, cigaretės mažina organizmo jautrumą insulinui.
„Rūkantiems žmonėms išsiskiria daugiau kortizolio ir augimo hormono, kurie mažina organizmo jautrumą insulinui. Dėl didesnės kortizolio koncentracijos kraujyje ant vidaus organų kaupiasi vidiniai riebalai, o tai gresia medžiagų apykaitos sutrikimu, metaboliniu sindromu, sukeliančiais atsparumą insulinui ir galiausiai 2 tipo cukrinį diabetą“, – sako gydytoja P. Radimonaitė.
Rūkyti dažnai pradedama jaunystėje, kai tabako žala dar neatrodo reikšminga. Vis dėlto priklausomybė nuo nikotino susiformuoja greitai ir būna stipri, todėl atsisakyti šio įpročio gali būti sudėtinga. Norint sumažinti ligos komplikacijų riziką, mesti rūkyti yra būtina.
Priklausomiems nuo nikotino žmonėms gali padėti įvairios priemonės:
- medikamentai rūkymui nutraukti ir abstinencijos simptomams malšinti;
- kognityvinė elgesio terapija;
- laikinas perėjimas prie mažesnės žalos strategijos naudojant bedūmius tabako gaminius;
- pakaitinė nikotino terapija.
Metantiems rūkyti patariama kreiptis į rūkymo nutraukimo specialistus.
Nustojus rūkyti pokyčiai atsiranda palaipsniui
Nors rūkymas organizmui gali pakenkti greitai, metus rūkyti teigiami pokyčiai ne visada pajuntami iš karto. Pasak P. Radimonaitės, nustojus rūkyti gerėja medžiagų apykaitos rodikliai ir mažėja cukrinio diabeto rizika, tačiau geresnei ligos kontrolei reikia laiko.
„Nustatyta, kad, metus rūkyti, jau po 8 savaičių pagerėja organizmo jautrumas insulinui ir gerėja gliukozės kontrolė. Tačiau geresnio diabeto valdymo galima tikėtis tik po 3 metų nustojus rūkyti – tiek laiko užtrunka pakeisti įpročius, dažnu atveju tenka susidurti ir su padidėjusiu svoriu, todėl, metus rūkyti, labai svarbu laikytis mitybos rekomendacijų, būti fiziškai aktyviems ir motyvuotiems“, – kalba gydytoja Paulina Radimonaitė.