Aukštas kraujospūdis: medikai įvardijo dažniausias gydymo ir kontrolės klaidas

Arterinė hipertenzija, dažnai vadinama tyliuoju žudiku, gali ilgą laiką nesukelti jokių aiškių simptomų. Dėl to dalis žmonių apie padidėjusį kraujospūdį nežino, o diagnozę išgirdę pacientai ne visada tinkamai kontroliuoja ligą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius pasaulyje nuo 972 milijonų 2000 metais išaugs iki 1,56 milijardo 2025 metais.

Negydomas kraujospūdis pažeidžia organus

Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas pabrėžia, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis daro žalą įvairiems organams. Jis keturis kartus padidina insulto riziką, o miokardo infarkto, arba širdies priepuolio, ir inkstų nepakankamumo riziką – du kartus.

Šios būklės gali sukelti neįgalumą ir yra susijusios su dideliu mirtingumu. Todėl tinkama kraujospūdžio kontrolė yra svarbi siekiant sumažinti sunkių komplikacijų ir mirties riziką.

Simptomų gali nebūti

Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro II kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė ragina kraujospūdį matuoti reguliariai, net tada, kai žmogus jaučiasi gerai.

„Nors ir jaučiatės gerai, reikėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Ne visada žmogus jaučia, kad jo arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs. Daliai pacientų padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali nesukelti jokių simptomų. Svarbu žinoti, kad normalus arterinis kraujo spaudimas turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg“, – teigia specialistė.

Jeigu kraujospūdis kelis kartus viršija 140/90 mmHg, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins būklę, nustatys diagnozę ir parinks tinkamiausią gydymą.

Penki įpročiai ir sprendimai, trukdantys kontroliuoti ligą

Medikai atkreipia dėmesį į penkias dažnas klaidas, dėl kurių hipertenzijos gydymas gali būti nepakankamai veiksmingas:

1. Nesveika gyvensena. Kraujospūdžio kontrolę sunkina fizinis neveiklumas, per didelis druskos kiekis, perdirbtas ir riebus maistas, alkoholis bei rūkymas. Gyvensenos ir mitybos pokyčiai turi didelę reikšmę koreguojant hipertenziją.

   Rekomenduojame

   

   Plaukai staiga pradėjo slinkti kuokštais? Sužinokite, kodėl tai gali būti ne tik ruduo

   

   Auksas ant lėkštės: kodėl nesmulkinti grūdai gelbsti širdį ir mažina svorį

   

   Endokrinologė perspėja: jei pastebėjote šį kūno pokytį, laikas skubiai pasitikrinti skydliaukę
2. Neteisingas požiūris į gydymą. Kai kurie pacientai mano, kad hipertenziją galima visiškai išgydyti, todėl nepakankamai vertina ilgalaikę jos kontrolę.
3. Savarankiškas vaistų nutraukimas arba dozių mažinimas. Kraujospūdžiui sumažėjus, dalis žmonių nustoja vartoti vaistus arba patys sumažina jų dozes. Tai klaida – medikamentai turi būti vartojami nuolat, o gydymo pakeitimus gali atlikti tik gydytojas, įvertinęs individualius sveikatos rodiklius.
4. Ligos ignoravimas. Hipertenzijos kontrolę gydytojai apibūdina „pusių taisykle“: liga diagnozuota tik pusei aukštą kraujospūdį turinčių žmonių, tik pusė diagnozuotų pacientų gydomi, o iš gydomų tinkamai gydoma tik pusė. Tai rodo, kad visuomenėje ši problema vis dar pernelyg dažnai nuvertinama.
5. Vengimas konsultuotis. Pandemijos metu pasikeitė konsultacijų pobūdis, be to, pacientai baiminosi vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Dėl to buvo sutrikęs lėtinių ligų gydymas ir stebėjimas. Net pasikeitus konsultavimo sąlygoms, gydymą svarbu tęsti.

Ką gali padaryti pats pacientas?

Kraujospūdžio kontrolė priklauso ne tik nuo gydytojo paskirto gydymo. Svarbu daugiau judėti, rinktis sveikesnę mitybą, mažinti druskos ir riebaus maisto vartojimą, atsisakyti alkoholio bei rūkymo.

Taip pat būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, laikytis jo nurodymų ir nekeisti paskirtų vaistų dozių savarankiškai. Pasaulinės arterinės hipertenzijos diena primena: kraujospūdžio nereikėtų ignoruoti net tada, kai žmogus nejaučia jokių negalavimų.