Lietuva jau ne vienerius metus išsiskiria tarp Europos šalių dideliu sergamumu ir mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų. Specialistai pabrėžia, kad tokią statistiką lemia ne tik gyventojų įpročiai, bet ir ryškūs sveikatos priežiūros skirtumai tarp regionų.
„Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą, – prastą gyventojų sveikatą komentavo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė. – Antra, turime labai didelius netolygumus tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų skaičiumi, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu“.
Mirtingumas didžiausias šalies pakraščiuose
Kardiologai, siekdami parodyti gyventojų sveikatos skirtumus, sudarė Lietuvos 40–64 metų darbingo amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapį. Jo duomenimis, 12-oje savivaldybių mirtingumas nuo šių ligų gerokai viršijo šalies vidurkį.
Pernai didžiausi mirtingumo nuo ŠKL rodikliai užfiksuoti Kelmės, Šilalės, Jurbarko, Pakruojo, Biržų, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Varėnos ir Lazdijų rajonuose, taip pat Visagino ir Kalvarijos savivaldybėse. Tuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose šis rodiklis buvo gerokai mažesnis už šalies vidurkį.
Regionų gydymo įstaigos: pas specialistus eilių beveik nėra
Rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nesutinka, kad prastesnius regionų rodiklius reikėtų sieti vien su nepakankamu paslaugų prieinamumu. Jie tvirtina, kad mažesniuose miestuose kardiologo konsultacijos dažnai galima sulaukti greičiau nei Vilniuje ar Kaune, kur pacientams kartais tenka laukti 3–6 mėnesius.
Švenčionių rajono sveikatos centro (RSC) direktorė Edita Urbanienė pagrindine problema vadino gyventojų gyvenseną. „Čia labiau yra pačių gyventojų gyvensenos problema, – sakė ji. – Kas liečia gydytojų prieinamumą, pas mus didelių eilių nėra. Pas tuos pačius kardiologus eilė yra daugiausia dvi savaitės“.
E. Urbanienė taip pat svarstė, kad mažas gyventojų skaičius gali daryti įtaką statistikai ir lemti didelius rodiklių svyravimus.
„Pavyzdys – mirtingumas dėl nukritimų. Buvome pakliuvę į raudoną zoną, nors turėjome tik vieną tokį atvejį per n metų“, – pridūrė ji.
Šilalės rajono ligoninės direktorius Ričardas Šarmavičius taip pat teigė, kad pacientams ilgai laukti konsultacijų dažniausiai nereikia. „Mūsų ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirba 20 gydytojų specialistų. Šiuo metu pas 17 jų galima užsiregistruoti po savaitės. Vadinasi, tik pas 3 gydytojus nėra talonų“, – sakė jis.
Direktorius pažymėjo, kad keli specialistai į Šilalę atvyksta tik kartą per mėnesį, todėl jų konsultacijų tenka palaukti. Vis dėlto, jo vertinimu, tai nekeičia bendros situacijos. „Pas mus šitos problemos nėra“, – patvirtino R. Šarmavičius.
Santarose eilės ilgėja dėl pacientų iš visos Lietuvos
Vilniaus Santaros klinikose kardiologo konsultacijos kai kuriais atvejais tenka laukti apie 100 dienų. Didmiesčių medikai teigia, kad eiles didina ir rajonų gyventojai, pasirinkę tretinio lygio ligonines, nors specialistų paslaugos prieinamos ir kitose gydymo įstaigose.
„Čia (Santaros klinikose) pageidauja gydytis pacientai iš visos Lietuvos, nors ištiesų jie turi galimybes rinktis kitas gydymo įstaigas, kur yra tie specialistai“, – sakė Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja Ilma Tavorienė.
Sveikatos reformos vertinimai išsiskyrė
Diskusija apie skirtingą sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose pasiekė ir politinį lygmenį. Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime paragino Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviau padėti savivaldybėms įgyvendinti sveikatos sistemos pokyčius.
„Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera, ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu“, – Seimo tribūnoje teigė G. Nausėda. Jis pabrėžė, kad žmonės vis dar laukia trumpesnių eilių ir geresnio paslaugų prieinamumo.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prezidento kritiką atrėmė primindamas, kad reforma vykdoma etapais ir staigių rezultatų tikėtis nereikėtų. „Pokyčiai nėra pakibę ore, jie vyksta pagal numatytą planą, sudėliotas datas ir finansavimą. Reikia neužmiršti, kad reforma suplanuota iki 2030 m., yra etapinė ir mes šiai dienai esame tik pradiniame jos etape“, – perduotame komentare teigė A. Dulkys.
Ministras taip pat sakė, kad dabar sprendžiamos ilgai besikaupusios problemos, o sveikatos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau. „Signalai tiek dėl medikų ir kito medicinos personalo netolygaus pasiskirstymo, tiek dėl paslaugų prieinamumo tik rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau“, – teigė jis.