Raktų pametimas, pažįstamo žmogaus vardo neprisiminimas ar praleistas susitikimas kartais tėra streso arba įprasto senėjimo pasekmė. Vis dėlto pasikartojantys ir kasdienį gyvenimą trikdantys pokyčiai gali rodyti rimtesnius smegenų veiklos sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra demencija ir kokie požymiai gali išduoti jos pradžią.
Demencija – ne viena konkreti liga
Demencija vadinama ne viena liga, o sindromu, apimančiu įvairių simptomų visumą. Ji išsivysto tuomet, kai smegenų neuronai – nervinės ląstelės – ima veikti netinkamai, praranda ryšius su kitomis ląstelėmis ir galiausiai žūsta. Dėl šių procesų palaipsniui silpnėja atmintis, mąstymas, orientacija, kalba ir gebėjimas priimti sprendimus.
Laikui bėgant tokie pokyčiai gali paveikti žmogaus kasdienybę, emocinę būklę ir savarankiškumą.
Alzheimerio liga – viena iš demencijos formų
Demencija ir Alzheimerio liga nėra tas pats. Alzheimerio liga yra viena iš daugelio demencijos formų ir sudaro maždaug 60–80 procentų visų demencijos atvejų. Tuo metu demencija yra platesnis, įvairias kognityvinių gebėjimų silpnėjimą sukeliančias būkles apibūdinantis terminas.
Šis sindromas gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvo pažintinių funkcijų pablogėjimo iki stadijos, kai žmogus nebegali savimi pasirūpinti ir jam reikalinga nuolatinė globa.
Manoma, kad tam tikra demencijos forma gali pasireikšti net pusei 85 metų ir vyresnių žmonių. Tačiau specialistai pabrėžia, kad demencija nėra įprasta ar neišvengiama senėjimo dalis. Daugelis senjorų sulaukia garbaus amžiaus nepatirdami šio sindromo požymių.
Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?
Anksti pastebėti požymiai gali padėti laiku kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą, galintį palengvinti simptomus bei sulėtinti ligos progresavimą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pokyčius, kurie peržengia įprasto užmaršumo ribas:
- Kasdienybę trikdantys atminties sutrikimai. Pamirštama neseniai gauta informacija, svarbios datos ar įvykiai, nuolat kartojami tie patys klausimai.
- Sunkumai planuojant ir sprendžiant problemas. Gali būti sunku atlikti sudėtingesnes užduotis, sekti receptą ar tvarkyti sąskaitas.
- Įprastų užduočių atlikimo sunkumai. Problemų gali kilti vairuojant įprastu maršrutu, organizuojant maistą ar žaidžiant anksčiau mėgtą žaidimą.
- Orientacijos laike ir erdvėje praradimas. Žmogus gali nebesuprasti, kokia data ar metų laikas, nežinoti, kur yra arba kaip ten pateko.
- Sunkumai suvokiant vaizdus ir erdvinius santykius. Gali būti sunkiau skaityti, įvertinti atstumą, atpažinti spalvas ar kontrastą.
- Nauji kalbos sunkumai kalbant ar rašant. Pokalbio metu žmogus gali sustoti ir nebežinoti, kaip jį tęsti, kartoti savo mintis, nerasti tinkamo žodžio ar neįvardyti pažįstamų daiktų.
- Daiktų palikimas neįprastose vietose. Žmogus gali nebesugebėti prisiminti, kada ir kur konkretų daiktą padėjo.
- Sutrikęs sprendimų priėmimas. Pastebimi neįprasti sprendimai, pavyzdžiui, keistas elgesys dalijant pinigus arba asmeninės higienos apleidimas.
- Atsitraukimas nuo darbo ir socialinio gyvenimo. Gali sumažėti iniciatyva, noras bendrauti ar užsiimti anksčiau mėgtais pomėgiais.
- Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai. Žmogus gali tapti sutrikęs, įtarus, prislėgtas, nerimastingas arba greitai supykti.
Kodėl svarbu nedelsti?
Jeigu pastebimi keli išvardyti požymiai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nors demencija kol kas nėra išgydoma, ankstyva diagnozė padeda parinkti tinkamiausią gydymą, palengvinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.
Ankstyvas būklės nustatymas taip pat suteikia daugiau laiko planuoti ateitį, priimti sprendimus dėl globos ir siekti geresnės gyvenimo kokybės tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.