Laboratoriniai bandymai su žmogaus ląstelėmis ir gyvūnais parodė, kad pasiflorų ekstraktai gali palengvinti kai kuriuos Alzheimerio ligos simptomus. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar nereiškia atrasto prevencinio gydymo – tam reikalingi klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Alzheimerio vystymasis siejamas su ląstelių „nuovargiu“
Oslo universiteto docento ir tyrimui vadovavusio Evandro F. Fango teigimu, viena iš demencijos bei Alzheimerio ligos kilmės teorijų susijusi su senstančiomis ląstelėmis.
„Yra daug teorijų apie demencijos ir Alzheimerio kilmę, tačiau viena įdomesnių teigia, kad senstant mūsų kūno ląstelės gali „pavargti“, o tai apsunkina jų veiklą“, – sakė jis.
Galima ląstelių nuovargio priežastis – mitochondrijų būklė. Šios struktūros aprūpina ląsteles energija. E. F. Fangas jas lygina su šiukšliavežėmis: tinkamai veikiančios ląstelės pašalina senas ar pažeistas dalis, taip palaikydamos mitochondrijų ir kitų ląstelės komponentų darbą.
Senstant mitochondrijos gali susidėvėti, būti pažeistos arba nustoti veikti. Tuomet susidaro užburtas ratas – daugėja energijos gamybos ir ląstelių taisymo sutrikimų.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų pažeistos mitochondrijos yra šiek tiek panašios į surūdijusią šiukšliavežę: jos sulėtina ląstelių normalias valymo funkcijas, todėl ląstelėje pradeda kauptis atliekos“, – aiškino E. F. Fangas.
Jo teigimu, toks atliekų kaupimasis gali paspartinti Alzheimerio ligos vystymąsi.
Tyrėjai ieškojo medžiagų gamtoje
Beveik penkerius metus E. F. Fango komanda ieškojo molekulės, kuri sustiprintų ląstelių apsivalymo procesus ir galėtų sulėtinti arba sustabdyti Alzheimerio ligos progresavimą.
Mokslininkų dėmesį patraukė pasifloros – spalvingi egzotiniai vaisiai, kuriuose gausu fitocheminių medžiagų. Tai augalų gaminami cheminiai junginiai, padedantys jiems apsisaugoti nuo grybelių ir bakterijų. Tyrėjai aiškinosi, ar šios medžiagos gali paveikti ir žmogaus organizmo procesus.
Tyrimui naudoti Čiangmajuje, Tailande, surinkti švieži pasifloros vaisiai. Jie buvo supjaustyti, išdžiovinti ir sumalti į smulkius miltelius.
„Dabar turėtų būti atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvaus žmonės, siekiant išsiaiškinti, ar būtų naudinga sukurti pasiflorų ekstraktą kaip prevencinį vaistą nuo Alzheimerio ligos“, – pranešime spaudai rašė E. F. Fangas.
Iki galimo vaisto – ne vienas dešimtmetis
Net jei tolesni tyrimai patvirtintų šiuos rezultatus, nuo atradimo iki galimo vaisto sukūrimo gali praeiti mažiausiai 10–15 metų.
Procesą apsunkina ir patentų klausimas. Pietų Korėjos tyrėjas užpatentavo molekules, kurias E. F. Fango laboratorija tyrė dar pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Dėl to E. F. Fangui ir jo komandai sudėtinga patentuoti savo atradimą, o tai svarbu siekiant pritraukti lėšų vaistų kūrimui.
„Dabar naudojame dirbtinį intelektą, kad šiek tiek pakeistume cheminę struktūrą ir gautume naują junginį, kurio veikla būtų tokia pati, bet kurį galėtume patentuoti“, – „sciencenorway.no“ sakė E. F. Fangas.
Ar verta valgyti daugiau pasiflorų?
Kol galimo vaisto tektų laukti ilgai, mokslininko buvo paklausta, ar žmonės turėtų į savo mitybą įtraukti daugiau pasiflorų.
E. F. Fangas atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad galima rinktis ir kitus ryškių spalvų vaisius.
„Pasifloros vaisiai tokiose šalyse kaip Tailandas ir Kinija yra valgomi jau šimtus metų. Jie valgo juos kaip užkandį, gal dešimt ar daugiau vienetų per dieną. Tai galbūt nėra naudinga, bet tikrai nekenkia“, – sakė jis.
Anot E. F. Fango, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, valgantys spalvingus vaisius, tarp jų ir pasifloras, santykinai rečiau suserga demencija. Jiems taip pat būdinga geresnė smegenų veikla.
Pats mokslininkas pasakojo namuose laikantis didelį dubenį vaisių, o balkone auginantis pasiflorą.
„Valgau granatų ir pasiflorų vaisius, vynuoges ir norvegiškas uogas“, – pripažino jis.
Vis dėlto E. F. Fangas pabrėžė, kad vieno būdo įveikti senstančio organizmo iššūkius nėra.
„Reikia derinti skirtingus dalykus: sveiką mitybą, aktyvią mankštą ir gerą psichologinę sveikatą, šeimą, santykius“, – tikino jis.
Specialistai ragina neskubėti daryti išvadų
Asgeiras Kobro-Flatmoenas pagrindinius tyrimus atlieka K. G. Jebseno Alzheimerio centre Kavli sisteminės neurologijos institute (JAV). Jis nagrinėja, kuriose ląstelėse Alzheimerio liga pradeda vystytis pirmiausia.
Specialistas naujojo tyrimo rezultatus vertina palankiai, tačiau pabrėžia jų ribotumą.
„Svarbu, kad atliktume aukštos kokybės lengvai prieinamų komponentų tyrimus ir išsiaiškintume, ar jie gali turėti įtakos Alzheimerio ligai“, – sakė jis.
„Šis tyrimas yra gana paprastas, todėl mes negalime daryti išvados, kad radome prevencinį gydymą – tai svarbu turėti omenyje. Nepaisant to, tai yra gerai atliktas tyrimas su labai įdomiais rezultatais“, – tikino specialistas.
A. Kobro-Flatmoenas teigė kol kas nepradėsiantis valgyti daugiau pasiflorų. Jo nuomone, apie maisto produktus ir įvairius augalinius komponentus, galinčius užkirsti kelią Alzheimerio ligai, atliekama daug tyrimų, tačiau jų rezultatus dar reikia patvirtinti.
„Vienas iš iššūkių yra tai, kad yra daugybė tyrimų apie maistą ir kitus komponentus, galinčius užkirsti kelią Alzheimeriui, pavyzdžiui, įvairius augalų ekstraktus, arbatos lapus ir ką tik norite. Mums reikia tyrimų, kurie patvirtintų jų rezultatus – tada pasidaro įdomu“, – tvirtino jis.
Be to, žmogaus smegenys yra itin sudėtingos: jose yra 80 milijardų neuronų ir dešimt kartų daugiau kitų ląstelių.
„Ta pati medžiaga vienu atžvilgiu gali būti naudinga organizmui, o kitu – kenkti. Mes tai matome nuolat“, – sakė A. Kobro-Flatmoen.
„Tačiau vėlgi, tai yra jaudinantis pirmasis žingsnis ir vertingas tyrimas – net jei vėlesniuose tyrimuose paaiškės, kad tai nepasitvirtina. Toks jau tas tyrėjo darbas: mums reikia daugybės tyrimų, kad galėtume sužinoti, kas iš tikrųjų veikia“, – pripažino jis.