Išgirdę apie cholesterolį, žmonės dažnai pirmiausia susitelkia į vieną kraujo tyrimo rezultatą. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad bendras cholesterolio kiekis neatskleidžia visos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vertinant sveikatą svarbu atsižvelgti į kitus lipidų, uždegimo ir medžiagų apykaitos rodiklius, gyvenimo būdą bei gretutines būkles.
Kokie tyrimai suteikia daugiau informacijos?
„Vien bendras cholesterolio skaičius mažai ką pasako.“ Todėl svarbu įvertinti DTL, vadinamąjį „gerąjį“, ir MTL, arba „blogąjį“, cholesterolį, trigliceridus bei jų santykį. Be lipidogramos, naudingi gali būti apolipoproteinų A ir B, didelio jautrumo CRB, kepenų fermentų ALT ir AST, homocisteino, gliukozės bei insulino tyrimai. Šie duomenys padeda geriau suprasti uždegimo lygį, medžiagų apykaitos būklę ir tiksliau prognozuoti insulto ar infarkto riziką.
Kada galima pradėti nuo gyvenimo būdo pakeitimų?
Jei MTL cholesterolis padidėjęs nedaug – maždaug 20–30 proc. virš normos – ir nenustatoma kitų reikšmingų rizikos veiksnių, dažnai pirmiausia rekomenduojama keisti kasdienius įpročius. Tai apima mitybos korekciją, didesnį fizinį aktyvumą, kokybiškesnį miegą ir streso valdymą.
Kada gali prireikti vaistų?
Esant aukštesniems cholesterolio rodikliams arba kartu pasireiškiant hipertenzijai, cukriniam diabetui ar šeiminiam polinkiui, vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, pavyzdžiui, statinų, todėl gydymo pradžios nereikėtų atidėlioti.
Cholesterolio mažinimas nėra vien skaičių koregavimas
Padidėjęs cholesterolis gali būti platesnio metabolinio disbalanso požymis ir viena metabolinio sindromo, susijusio su nutukimu bei gliukozės apykaitos sutrikimais, dalių. Todėl svarbu siekti ne tik mažesnio MTL rodiklio. Kompleksinis požiūris turėtų padėti gerinti kraujotaką, mažinti uždegimą, saugoti kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozės ir trombų susidarymo, palaikyti mikrocirkuliaciją bei kraujagyslių elastingumą.
Kokios medžiagos minimos kompleksinei kontrolei?
Kompleksinį poveikį gali suteikti sinergiškai veikiantys junginiai. Monakolinas K, natokinazė, polifenoliai ir polikosanolis gali padėti mažinti „blogąjį“ cholesterolį, gerinti kraujotaką ir slopinti uždegimą. Padidėjusius trigliceridus gali padėti reguliuoti aukštos koncentracijos žuvų taukai. Tuo metu antioksidantai – astaksantinas, hidroksitirozolis, Q10 ir proantocianidinai – padeda išlaikyti pasiektus rezultatus bei saugo širdies audinius.
Kaip įvertinti, ar papildai duoda rezultatą?
Veiksmingumą geriausia tikrinti atliekant pakartotinius lipidogramos tyrimus. Pirmą kartą tai rekomenduojama daryti po 3 mėnesių vartojimo, o prireikus stebėjimą tęsti 6–12 mėnesių. Jei rodikliai negerėja, reikėtų ieškoti galimų priežasčių, tarp jų – kepenų funkcijos sutrikimų, gliukozės apykaitos disbalanso ar kitų metabolinių veiksnių.
Renkantis papildus svarbu atidžiai perskaityti etiketes: jose turėtų būti nurodyti veikliųjų medžiagų kiekiai miligramais, o produktai – pagaminti naudojant standartizuotus ekstraktus.
Ar papildus galima vartoti kartu su vaistais?
Paprastai papildai gali būti derinami su vaistais ir kai kuriais atvejais padėti sumažinti jų nepageidaujamą poveikį. Vartojant statinus, rekomenduojama kartu skirti koenzimą Q10 ir vitaminą D. Vis dėlto papildų, kurių sudėtyje yra monakolino K, nerekomenduojama derinti su statinais dėl galimų sąveikų.
Nuo ko pradėti?
Pirmasis žingsnis turėtų būti gyvenimo būdo pokyčiai. Papildai gali tapti naudinga pagalba, tačiau svarbiausia išlieka reguliarus tyrimų stebėjimas ir gydytojo priežiūra.