Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka kaklo priekinėje dalyje, sverianti vos 15–25 gramus. Nepaisant menko dydžio, jos reikšmė organizmui yra nepakeičiama. Ji gamina hormonus, reguliuojančius daugelį svarbių procesų, įskaitant medžiagų apykaitą, energijos gamybą, širdies ritmą, temperatūros palaikymą ir nervų sistemos veiklą. Dėl šios priežasties net menkiausi skydliaukės sutrikimai gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, išbalansuoti organizmo funkcijas ir sukelti įvairių simptomų, kurie neretai priverčia kreiptis į gydytojus.
Hipertirozė – hormonų perteklius, kuris alina organizmą
Vienas dažniausių ir plačiai paplitusių skydliaukės sutrikimų yra hipertirozė, kuri atsiranda dėl pernelyg didelio skydliaukės hormonų kiekio kraujyje. Šis hormonų perteklius sukelia metabolizmo pagreitėjimą, todėl žmonės gali netikėtai ir greitai kristi svoris, nepaisant gero apetito ir pakankamo maisto vartojimo. Kiti simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra dažnas širdies plakimas, neramumas, rankų drebėjimas, viduriavimas, gausus prakaitavimas ir raumenų silpnumas. Šie požymiai paprastai būna ryškūs ir sukelia diskomfortą, todėl sergantysis dažnai ieško medicininės pagalbos.
Hipotirozė – lėtinė būsena, kurią sunku pastebėti
Kita dažna skydliaukės liga – hipotirozė, kuri reiškia sumažėjusią hormonų gamybą. Ši būklė iššaukia lėtą organizmo funkcijų sulėtėjimą ir pasireiškia silpnumu, padidėjusiu kūno svoriu, vidurių užkietėjimu bei padidėjusiu jautrumu šalčiui. Žinomiausi odos ir plaukų pokyčiai yra šie: oda tampa blyški ir sausa, paakiai patinsta, nagai lūžinėja, o plaukai slenka ir praranda blizgesį. Nuolatinis nuovargis, prasta atmintis, mieguistumas ir bloga nuotaika dažnai laikomi bendra organizmo būkle, todėl daugelis sergančiųjų ilgą laiką negali nustatyti tikslios priežasties. Dėl šios priežasties hipotirozė dažnai nustatoma tik atsitiktinai, kai pacientai atvyksta į gydytojus dėl kitų sveikatos problemų.
Skydliaukės sutrikimų atsiradimo priežastys
Dažniausios skydliaukės veiklos problemos kyla dėl autoimuninių ligų, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola pačią liauką. Taip pat svarbūs veiksniai yra mazginiai pakitimai – gerybiniai ar piktybiniai dariniai liaukoje. Skydliaukės hormonų gamybą gali paveikti ir jodo trūkumas arba perteklius, tam tikri vaistai, vartojami gydyti širdies ritmo sutrikimus, spindulinis kaklo gydymas, genetinės polinkio bei nėštumas. Visų šių veiksnių poveikis sukelia liaukos veiklos sutrikimus, todėl svarbu juos anksti pajusti ir skubiai kreiptis į specialistus.
Kaip diagnozuoti skydliaukės ligas?
Skydliaukės sutrikimų simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius, todėl tiksliai diagnozei reikia atlikti atitinkamus laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai – kraujo tyrimas, nustatantis tirotropiną (TTH) ir laisvus skydliaukės hormonus – tiroksiną (LT4) ir trijodtironiną (LT3). Be to, kai kuriais atvejais svarbu ištirti skydliaukės antikūnus (ATPO, anti-Tg), kurie padeda nustatyti autoimunines ligas. Norint išsamiai įvertinti liaukos struktūrą, atliekama echoskopija, o aptikus mazgelius, gali būti reikalinga aspiracinė biopsija. Gydytoja pabrėžia, kad simptomus pastebėjus būtina kuo skubiau kreiptis į profesionalus, kad būtų pradėtas tinkamas gydymas ir užkirstas kelias rimtoms komplikacijoms.
Prevencija ir svarbiausi patarimai
Nors kol kas nėra visiškai patikimų būdų visiškai užkirsti kelią skydliaukės ligoms, gydytoja dermato-endokrinologė D. Kozlovienė ragina būti dėmesingiems savo sveikatai ir laikytis tam tikrų principų. Vienas svarbiausių veiksnių – streso mažinimas, nes jis neigiamai veikia bendrą organizmo balansą ir skydliaukę. Rekomenduojama vartoti pakankamai maisto produktų, turinčių jodo, kadangi Lietuva priklauso jodo trūkumo zonai. Taip pat svarbus mikroelementas yra selenas, kuris palaiko skydliaukės darbą. Dėl galimo ryšio su autoimuninėmis ligomis, kai kurie tyrimai siūlo riboti glitimo vartojimą. Fizinė veikla, sveika mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Negydyti skydliaukės sutrikimai gali sukelti daug komplikacijų: širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą, kaulų tankio mažėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, depresiją ar nevaisingumą. Todėl jokiu būdu nereikėtų ignoruoti net menkiausių simptomų, kurie rodytų skydliaukės funkcijų sutrikimą.
Rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus bent vieną kartą per metus, ypač tiems, kurie turi šeimos anamnezėje skydliaukės ligų, moterims, planuojančioms nėštumą arba turinčioms reprodukcinių sveikatos problemų. Laiku nustatyti ir gydyti skydliaukės sutrikimai padeda išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ir išvengti sudėtingų komplikacijų.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.