Antibiotikai gali išgelbėti gyvybę, tačiau tik tada, kai vartojami tinkamai. Netinkamas jų naudojimas jau daugelį metų kelia medikų susirūpinimą, nes taip bakterijos gali tapti atsparios gydymui. Dar 1945 metais penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas įspėjo apie tokio reiškinio pavojų.
Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga gydytojai dar kartą atkreipia dėmesį į dažniausius mitus. Klaidingi įsitikinimai gali paskatinti sprendimus, kurie kenkia ne tik pačiam pacientui, bet ir visuomenei.
„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio.
Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.
Anot gydytojos, didėjantis atsparumas gali lemti situaciją, kai šiandien veiksmingi vaistai ateityje nebeveiks. Todėl pacientams svarbu žinoti, kurie teiginiai apie antibiotikus yra klaidingi ir kaip jų reikėtų vartoti.
Dažniausi mitai apie antibiotikus
1. Antibiotikai gydo peršalimą ir gripą. Peršalimą bei gripą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai veikia bakterijas. Todėl nuo virusinių infekcijų jie nepadeda. Be reikalo vartojami antibiotikai gali prisidėti prie bakterijų atsparumo.
2. Pasijutus geriau, gydymą galima nutraukti. Greitas savijautos pagerėjimas nereiškia, kad visos bakterijos jau sunaikintos. Per anksti nutraukus kursą dalis jų gali išlikti, vėliau daugintis, sukelti atkrytį ir prisidėti prie atsparių štamų atsiradimo. Paskirtą gydymo kursą reikia baigti taip, kaip nurodė gydytojas.
3. Kuo antibiotikas „stipresnis“, tuo jis veiksmingesnis. Gydymui svarbu ne tariama vaisto galia, o tai, ar jis tinkamas konkrečiai bakterijai. „Galingesnis“ antibiotikas nebūtinai bus veiksmingesnis. Netinkamai parinktas vaistas gali sukelti komplikacijų ir neduoti naudos.
4. Kartą padėję antibiotikai tiks ir kitą kartą. Skirtingas infekcijas gali sukelti nevienodos bakterijos, todėl tas pats vaistas ne visada bus tinkamas.
Dėl šios priežasties negalima savarankiškai vartoti ankstesnio gydymo likučių ar dalytis antibiotikais su kitais žmonėmis.
5. Jei per parą nepasijutau geriau, vaistas neveikia. Dažniausiai antibiotikų poveikis išryškėja per 48–72 valandas. Todėl po vienos dienos savarankiškai keisti vaistą ar nutraukti gydymą gali būti klaidinga. Tokį sprendimą reikėtų priimti tik pasitarus su gydytoju.
6. Antibiotikai nekenksmingi, nes tai tik vaistai nuo infekcijos. Kaip ir kiti vaistai, antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų – nuo virškinimo sutrikimų iki alergijos. Jie taip pat gali keisti mikrobiotą ir skatinti atsparumo plėtrą. Todėl antibiotikus reikėtų vartoti tik tada, kai jie būtini.
7. Česnakas, medus ir kitos natūralios priemonės gali pakeisti antibiotikus. Kai kurie natūralūs produktai gali pasižymėti ribotu antimikrobiniu veikimu, tačiau jie nepakeičia gydytojo paskirtų antibiotikų, kai reikia gydyti rimtą bakterinę infekciją.
Atsakingas vartojimas padeda išsaugoti vaistų veiksmingumą
„Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.
Prieš pradedant vartoti antibiotikus reikėtų kreiptis į gydytoją. Negalima naudoti ankstesnio gydymo metu likusių vaistų ar vartoti kitam žmogui paskirtų antibiotikų. Atsakingas požiūris padeda apsaugoti savo sveikatą ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje.