Nors skydliaukė yra nedidelė, priekinėje kaklo dalyje esanti endokrininė liauka, jos gaminami hormonai daro įtaką daugeliui organizmo procesų. Jie susiję su medžiagų apykaita, energijos naudojimu, širdies ritmu, kūno temperatūra ir nuotaika. Lietuvoje skydliaukės sutrikimai nustatomi maždaug 28 proc. gyventojų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus organizmo siunčiamus signalus.
Kodėl gali sutrikti skydliaukės veikla?
Skydliaukės hormonų pusiausvyrą gali paveikti autoimuninės ligos, tokios kaip Hashimoto ar Graves liga, jodo trūkumas arba perteklius, vaistai, gimdos patologijos ir genetinis polinkis. Kai hormonų gaminama per mažai, išsivysto hipotireozė, o jų perteklius siejamas su hipertiroidizmu. Abiem atvejais simptomai gali būti skirtingi, ne visada ryškūs ir kartais priminti kitų sveikatos sutrikimų požymius.
Požymiai, galintys rodyti hipotireozę
Hipotireozė pasireiškia tada, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Galimi šie simptomai:
- Mieguistumas ir nuovargis. Sulėtėjusi medžiagų apykaita gali lemti greitą nuovargį net ir esant nedideliam fiziniam krūviui.
- Pakitęs balsas. Padidėjusi skydliaukė ar pakitę aplinkiniai audiniai gali turėti įtakos balso tembrui, nes liauka yra šalia gerklų.
- Sausėjanti ir storėjanti oda, retėjantys antakiai. Tokie pokyčiai gali būti susiję su lėtesne odos regeneracija ir mažesniu riebalinių liaukų aktyvumu.
- Raumenų ir sąnarių skausmai. Audiniuose besikaupiantys skysčiai gali sukelti tinimą, skausmą ir sumažinti judrumą.
- Suprastėjusi klausa. Skydliaukės veiklos sutrikimai siejami su klausos pokyčiais, nors tikslus šio ryšio mechanizmas nėra visiškai aiškus.
- Sumažėjęs lytinis potraukis. Hormonų pusiausvyros pokyčiai gali veikti reprodukcinių sistemų funkcijas.
Galimi hipertiroidizmo simptomai
Hipertiroidizmas išsivysto, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Šiai būklei gali būti būdinga:
- Padidėjęs apetitas. Pagreitėjusi medžiagų apykaita gali skatinti nuolatinį alkio jausmą, tačiau kūno svoris ne visada didėja.
- Dažnesnis šlapinimasis. Spartesnė medžiagų apykaita ir intensyvesnė kraujotaka gali padidinti poreikį dažniau šlapintis.
- Stipriau jaučiamas troškulys. Dėl dažnesnio šlapinimosi organizmas netenka daugiau skysčių, todėl gali atsirasti troškulys.
- Rankų drebulys. Lengvas virpėjimas ypač pastebimas ištiestose rankose ir gali būti susijęs su padidėjusiu nervų bei raumenų dirglumu.
- Padidėjęs lytinis potraukis. Kai kuriems žmonėms pagreitėjusi medžiagų apykaita gali laikinai sustiprinti libido.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kelis iš šių simptomų, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba endokrinologą. Skydliaukės veikla paprastai vertinama atliekant kraujo tyrimus: tiriamas TSH, laisvas T4, o kai kuriais atvejais ir T3. Prireikus atliekamas ultragarsinis tyrimas.
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į nustatytą sutrikimą. Hipotireozė gydoma hormonų pakaitine terapija, o hipertiroidizmui gydyti gali būti skiriami vaistai, radioaktyviojo jodo terapija arba operacija. Svarbi ir prevencija – pakankamas jodo kiekis maiste, sveikas gyvenimo būdas bei reguliarūs sveikatos patikrinimai rizikos grupėms.
Laiku pastebėti simptomai ir tinkamai parinktas gydymas daugeliui žmonių padeda sugrįžti prie įprastos gyvenimo kokybės. Nuovargį, odos, klausos ar apetito pokyčius verta įvertinti su specialistu, o ne bandyti jų priežastį nustatyti savarankiškai.