Sąmokslo teorijos gali ne tik klaidinti, bet ir keisti žmonių elgesį: telkti juos politiniams veiksmams, didinti nepasitikėjimą institucijomis ar kurstyti priešiškumą. Lietuvoje pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukia pasakojimai apie „Landsbergių klaną“ ir kiti konspiraciniai naratyvai, todėl svarbu suprasti, kaip jie veikia ir kada tampa realia grėsme.
Ne kiekvienas neįprastas įsitikinimas yra sekta
Kalbant apie sąmokslo teorijas, pirmiausia svarbu tiksliai vartoti sąvokas. Ekspertas A. Buikas atkreipia dėmesį, kad žodis „sekta“ yra problemiškas, nes skirtingų religijų įsitikinimai iš šalies gali atrodyti neįprasti ar sunkiai suprantami. Populiaresnių religijų praktikos dažniau priimamos kaip įprastos, o kitokie tikėjimai gali būti greitai atmetami.
A. Buikas: „Dabar sąmokslo teorijos yra tam tikri istoriniai ir politiniai pasaulio įvykių aiškinimai, kurie remiasi bandymu paaiškinti, kad dėl vieno ar kitokio, kokio nors svarbaus įvykio, yra atsakinga asmenų slapta kartu veikusi grupė, siekianti kažkokių jiems, būtent jiems, o ne mums, naudingų tikslų. Čia yra sąmokslo teorijos problema, kad kartais sąmokslo teorijos būna teisios.“
Taigi sąmokslo teorija savaime nereiškia organizuotos sektos. Vis dėlto tokie pasakojimai gali įgyti sektantiškų bruožų, kai plinta uždarose informacinėse erdvėse arba yra palaikomi autoritetingų grupių. Dėl to svarbu atskirti religines bendruomenes, alternatyvius įsitikinimus ir politines konspiracijas – jų veikimo principai bei keliamos rizikos nėra vienodi.
Kada sąmokslo teorijos tampa pavojingos?
Socialiniai tinklai ir šiuolaikinės technologijos leidžia įvairioms interpretacijoms pasklisti itin greitai. Užsienyje nuskambėję „Pizzagate“ ir „QAnon“ pavyzdžiai parodė, kad net visiškai nepagrįstos prielaidos gali peraugti į grasinimus ir tikrą smurtą.
Ne visi konspiraciniai pasakojimai iš karto atrodo grėsmingi. Pavyzdžiui, NSO mitai dažnai laikomi nekenksmingais, tačiau jie gali susilieti su kitomis, pavojingesnėmis idėjomis ir dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą institucijomis.
Ypač daug rizikų kyla tada, kai sąmokslo teorijos siejamos su politiniais įvykiais. Tokie naratyvai gali skatinti žmones imtis veiksmų, didinti visuomenės susipriešinimą, skleisti nepagrįstus kaltinimus ir destabilizuoti viešąją erdvę.
Lietuvoje politiniai sąmokslo naratyvai sulaukia palaikymo
Lietuvos situaciją apibūdinantis tyrimas rodo, kad mūsų visuomenės patiklumas sąmokslo teorijomis gali būti kiek didesnis nei Vakarų Europoje ir maždaug atitikti Rytų Europos lygį. Ekspertas A. Lašas pabrėžia, kad tyrime buvo klausiama ne apie egzotiškas teorijas, o apie plačiau paplitusius politinius ir kitus įprastesnius konspiracinius teiginius.
A. Lašas: „Tai, tarkime, jeigu klausi žmonių, duodi jiems tokį teiginį, kad Lietuvą nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar valdo, tarkime, Landsbergių klanas, tai beveik pusė žmonių šitam teiginiui pritaria.“
Šie duomenys rodo, kad politiniai naratyvai ir klaidingos prielaidos gali įsitvirtinti lengviau, kai visuomenėje trūksta patikimos informacijos arba vyrauja didelis nepasitikėjimas elitu. Tokiose aplinkybėse svarbūs tampa medijų raštingumas, atvira vieša diskusija ir institucijų skaidrumas.
Reikalingas kritinis vertinimas
Sąmokslo teorijų poveikį galima mažinti skaidriau teikiant informaciją, ugdant visuomenę ir greitai reaguojant į melagingus pasakojimus. Patikima informacinė aplinka ir kritinis mąstymas padeda atskirti pagrįstą kritiką nuo naratyvų, kurie visuomenėje kuria baimę, priešiškumą ar nepagrįstus kaltinimus.
