Melagingos naujienos: kaip jas atpažinti internete?

Kasdien socialiniuose tinkluose galima pamatyti šimtus įvairiausių pranešimų – nuo svarbių naujienų iki neįtikėtinų istorijų, kuriomis dalijasi tūkstančiai žmonių. Kai kurie įrašai atrodo tokie įtikinami, kad net nekyla mintis abejoti jų tikrumu.

Ypač daug dėmesio sulaukia pranešimai apie netikėtus valdžios sprendimus, sveikatos pavojus, skandalus ar tariamus mokslininkų atradimus. Dažnai juos lydi profesionaliai atrodančios nuotraukos, žinomų žmonių pasisakymai ir nuorodos į naujienų portalus.

Tačiau Europos Komisija įspėja, kad klaidinanti informacija internete įgauna vis įvairesnių formų. Kartais melagingas pranešimas pateikiamas kaip patikimos žiniasklaidos publikacija, o kartais pakanka pakeisti tik vieną tikros istorijos detalę. Būtent todėl net ir patyrusiems interneto naudotojams verta žinoti, kaip atskirti patikimą informaciją nuo manipuliacijos.

Kodėl žmonės patiki naujienomis, kurios vėliau pasirodo melagingos?

Socialiniuose tinkluose informacija dažnai vertinama labai greitai. Žmogus pamato antraštę, perskaito kelis sakinius ir peržiūrėjęs komentarus susidaro nuomonę, nors pats straipsnis taip ir lieka neatidarytas.

Ypač stipriai veikia emocijas sukeliantis turinys. Pranešimai, žadinantys baimę, pyktį ar didelį susidomėjimą, gali paskatinti skubotai reaguoti ir dalytis informacija.

Europos Komisija 2026 metais atnaujintose rekomendacijose atkreipia dėmesį, kad emocinis poveikis yra vienas iš būdų, kuriais siekiama manipuliuoti informacijos vartotojais.

Tačiau emocinga antraštė savaime dar nereiškia, kad naujiena melaginga. Kartais realūs įvykiai iš tiesų kelia didelį visuomenės susirūpinimą.

Problema atsiranda tuomet, kai stipri emocinė reakcija naudojama vietoj įrodymų. Pavyzdžiui, pranešime gali būti teigiama, kad tam tikras produktas kelia didžiulį pavojų sveikatai, tačiau nepateikiamas nei tyrimo pavadinimas, nei mokslininkų pavardės, nei patikrinami duomenys.

Dar viena priežastis, kodėl žmonės lengviau patiki kai kuriais pranešimais, yra polinkis priimti informaciją, kuri atitinka jau turimus įsitikinimus.

Todėl kritiškai vertinti verta ne tik tas naujienas, kurios atrodo neįtikėtinos, bet ir tas, kuriomis norisi patikėti iš karto.

Melagingą informaciją gali išduoti iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė

Vienas dažniausių klaidinančių naujienų požymių – neaiški informacijos kilmė.

Pavyzdžiui, „Facebook“ paskyra paskelbia įrašą apie tariamai priimtą naują įstatymą. Pranešime pateikiama data, institucijos pavadinimas ir įtikinamai suformuluotas tekstas, tačiau nėra nuorodos į oficialų teisės aktą.

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų patikrinti, ar atitinkamas sprendimas iš tiesų paskelbtas oficialioje institucijos svetainėje.

Kitas svarbus požymis – interneto svetainės adresas. Kartais sukuriami puslapiai, kurių pavadinimai labai primena žinomus naujienų portalus, tačiau juose pakeista viena raidė ar naudojamas kitoks domenas.

Vis dėlto vien domeno galūnė, pavyzdžiui, „.net“ ar „.info“, neleidžia nuspręsti, ar svetainė patikima. Svarbiau nustatyti, kam ji priklauso, kas atsakingas už turinį ir ar pateikiami faktai gali būti nepriklausomai patvirtinti.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti įrašus, kuriuose rašoma, kad informacija esą slepiama nuo visuomenės, o visi pagrindiniai naujienų portalai sąmoningai apie ją nutyli.

Tokie teiginiai nėra savaiminis melo įrodymas, tačiau jie neturėtų pakeisti patikimų šaltinių ir konkrečių faktų.

Stanfordo universiteto tyrėjai išskyrė veiksmingą informacijos tikrinimo būdą

Norint patikrinti įtartiną naujieną, nebūtina būti žurnalistu ar informacinių technologijų specialistu.

Stanfordo universiteto tyrėjai, nagrinėję žmonių gebėjimą vertinti informaciją internete, išskyrė metodą, vadinamą šoniniu skaitymu (lateral reading).

Jo esmė gana paprasta. Užuot ilgai skaičius nepažįstamą svetainę ir bandžius iš jos išvaizdos nuspręsti, ar ji patikima, siūloma atsidaryti kitus informacijos šaltinius.

Pavyzdžiui, pamačius pranešimą apie tariamai naują mokestį, galima paieškos sistemoje įvesti kelis pagrindinius teiginius ir patikrinti, ką apie tai skelbia atsakingos valstybės institucijos bei kitos nepriklausomos redakcijos.

Svarbu įsitikinti, kad keli portalai ne tik perspausdino vieną ir tą patį nepatikrintą pranešimą.

Stanfordo tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į kitą naudingą įprotį – nepasirinkti pirmojo paieškos rezultato neįvertinus kitų šaltinių.

Tai ypač aktualu tada, kai informacijos ieškoma apie sveikatą, finansus, teisės aktus ar visuomenei svarbius įvykius.

Net tikra nuotrauka gali tapti klaidinančios naujienos dalimi

Viena sudėtingiausių dezinformacijos formų yra tikrų vaizdų naudojimas netinkamame kontekste.

Pavyzdžiui, socialiniame tinkle gali pasirodyti fotografija, kurioje užfiksuotas didelis gaisras, potvynis ar protestas. Prie jos pateikiamas tekstas, kad įvykis ką tik nutiko Lietuvoje.

Tačiau iš tikrųjų nuotrauka gali būti padaryta prieš daugelį metų ir visai kitoje šalyje.

Tokiu atveju vaizdas nėra suklastotas, tačiau klaidingai nurodyta jo kilmė visiškai pakeičia pranešimo prasmę.

Vienas paprasčiausių būdų tai patikrinti – naudoti atvirkštinę vaizdų paiešką.

„Google Lens“ leidžia ieškoti panašių nuotraukų ir pamatyti, kur jos anksčiau buvo paskelbtos. Tokiu būdu kartais pavyksta nustatyti tikrąją įvykio datą ar vietą.

Tam gali padėti ir „TinEye“ – kita atvirkštinės vaizdų paieškos sistema.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad neradus ankstesnių nuotraukos publikacijų negalima automatiškai daryti išvados, jog ji autentiška. Paieškos sistemos neapima visų internete esančių vaizdų.

Dirbtinis intelektas sukūrė naują problemą

Dar neseniai daugelį manipuliuotų vaizdo įrašų buvo galima pastebėti iš nenatūralių veido judesių, keisto balso ar kitų techninių netikslumų.

Tačiau dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja. Dabar galima sukurti įtikinamai atrodantį vaizdo įrašą, kuriame žmogus tariamai kalba ar elgiasi taip, kaip iš tiesų niekada nedarė.

Tokie suklastoti vaizdo ar garso įrašai dažnai vadinami deepfake.

Europos Komisija pažymi, kad dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudojamos ne tik visiškai naujam turiniui generuoti, bet ir tikroms nuotraukoms, vaizdo bei garso įrašams keisti.

Ypač pavojingi gali būti pranešimai, kuriuose tariamai žinomas gydytojas reklamuoja stebuklingą vaistą, o populiarus žmogus ragina investuoti pinigus į neva garantuotai pelningą projektą.

Tokiais atvejais nereikėtų pasikliauti vien tuo, kad vaizdo įraše matomas atpažįstamas žmogus.

Svarbu patikrinti, ar informacija paskelbta oficialiuose to žmogaus arba organizacijos kanaluose, ar pateikiami patikimi įrodymai ir ar nėra perspėjimų apie galimą klastotę.

Net ir specialios dirbtinio intelekto turinio atpažinimo programos gali klysti, todėl jų rezultatai neturėtų būti laikomi galutiniu įrodymu.

Kur galima patikrinti įtartiną naujieną?

Internete veikia įvairūs įrankiai ir organizacijos, kurios padeda tikrinti viešai skleidžiamus teiginius.

Vienas iš tokių įrankių yra „Google Fact Check Explorer“. Juo galima ieškoti, ar konkrečią istoriją jau nagrinėjo faktų tikrinimo specialistai.

Europoje svarbų vaidmenį atlieka Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO), vienijanti tyrėjus, žurnalistus, faktų tikrintojus ir medijų raštingumo specialistus.

Taip pat veikia įvairios nacionalinės faktų tikrinimo iniciatyvos bei tarptautiniai projektai, tokie kaip „Snopes“ ir „FactCheck.org“.

Tačiau nė viena faktų tikrinimo sistema negali išnagrinėti visų internete paskelbiamų teiginių.

Jeigu informacija dar nebuvo patikrinta, verta ieškoti jos pirminio šaltinio. Jei pranešama apie mokslinį tyrimą, reikėtų patikrinti originalią publikaciją. Jei apie valstybės sprendimą – oficialų institucijos dokumentą.

Ir net jei faktas buvo tikras anksčiau, būtina įsitikinti, kad jis vis dar aktualus.

Ką daryti, jeigu melaginga naujiena pasidalijo draugas?

Klaidinantys pranešimai neretai plinta per šeimos grupes, pažįstamų paskyras ir asmenines žinutes.

Tokiais atvejais informacija gali atrodyti patikimesnė vien todėl, kad ją atsiuntė artimas žmogus.

Tačiau svarbu atskirti sąmoningą dezinformaciją nuo neteisingos informacijos, kuria dalijamasi nežinant, kad ji klaidinga.

Europos Komisija pabrėžia, kad klaidinantis turinys gali būti platinamas ir be siekio kam nors pakenkti.

Jeigu artimas žmogus pasidalijo nepatvirtintu teiginiu, dažnai prasmingiau parodyti patikimą šaltinį negu pradėti asmeninį ginčą.

Pavyzdžiui, vietoj kaltinimų galima paklausti, iš kur gauta informacija, ar yra originalus dokumentas ir ar ją patvirtino kiti šaltiniai.

Jeigu paaiškėja, kad naujiena neteisinga, naudinga pranešti apie tai žmonėms, kuriems ji jau buvo persiųsta.

Socialinių tinklų platformose taip pat galima pranešti apie klaidinantį turinį naudojantis įrašo meniu esančiomis pranešimo funkcijomis.

Vaikams ir paaugliams vien mokėti naudotis telefonu nepakanka

Jaunesnės kartos atstovai dažnai puikiai naudojasi telefonais, įvairiomis programėlėmis ir socialiniais tinklais. Tačiau technologiniai įgūdžiai savaime negarantuoja gebėjimo atskirti patikimą informaciją.

Tai patvirtina ir Stanfordo universiteto tyrėjų darbai.

2019 metais atliktame tyrime, kurio rezultatus universitetas pristatė 2020 metais, buvo nagrinėjami daugiau kaip 3 tūkstančių JAV vyresniųjų klasių moksleivių informacijos vertinimo įgūdžiai.

Tyrėjai nustatė reikšmingų sunkumų atskiriant patikimus interneto šaltinius nuo klaidinančio turinio.

Vienas iš tyrėjų rekomenduotų sprendimų – mokyti jaunimą praktiškai tikrinti informaciją, o ne vien pateikti teorinius perspėjimus apie interneto pavojus.

Pavyzdžiui, tėvai gali kartu su vaiku pasirinkti socialiniame tinkle matytą pranešimą ir pabandyti nustatyti, kas pirmasis jį paskelbė.

Galima palyginti kelias publikacijas, patikrinti nuotraukos kilmę ir išsiaiškinti, kur baigiasi faktai bei prasideda nuomonė.

Tokie įgūdžiai naudingi ne tik vaikams. Suaugusieji taip pat gali lengviau suklysti, jeigu pasitiki vien žinomo žmogaus pavarde ar populiarios paskyros reputacija.

Ar socialiniai tinklai privalo kovoti su dezinformacija?

Europos Sąjungoje interneto platformų atsakomybę reguliuoja Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA).

Šiuo teisės aktu siekiama didesnio skaidrumo ir saugesnės interneto aplinkos.

Labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms taikomos pareigos vertinti bei mažinti sistemines rizikas, įskaitant tam tikras rizikas, susijusias su dezinformacijos sklaida.

2025 metų vasarį Europos Komisija ir Europos skaitmeninių paslaugų valdyba patvirtino savanoriško Kovos su dezinformacija praktikos kodekso integravimą į DSA sistemą.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas ginčytinas ar neteisingas pasisakymas turi būti automatiškai pašalinamas iš interneto.

Kova su klaidinančia informacija turi būti derinama su saviraiškos laisve, o pačios platformos turi laikytis joms nustatytų skaidrumo ir atsakomybės reikalavimų.

Todėl vien technologiniai sprendimai negali pakeisti žmonių gebėjimo savarankiškai vertinti matomą informaciją.

Paprastas įprotis, kuris gali padėti išvengti klaidos

Norint sumažinti riziką patikėti melaginga naujiena, nebūtina tikrinti kiekvieno socialiniuose tinkluose pasirodančio įrašo.

Tačiau verta būti gerokai atidesniems tuomet, kai pranešimas ragina skubiai veikti, kelia stiprias emocijas, prašo pinigų arba skelbia apie visuomenei svarbų įvykį.

Tokiais atvejais naudinga sustoti ir patikrinti tris pagrindinius dalykus: kas paskelbė informaciją, kokiais įrodymais ji pagrįsta ir ar tuos įrodymus galima patvirtinti nepriklausomai.

Taip pat svarbu suprasti, kad ne viskas internete skirstoma tik į tiesą ir melą. Kai kurie pranešimai gali būti neišsamūs, pasenę, paremti preliminariais duomenimis arba pateikti iš vienos pusės.

Gebėjimas atpažinti šiuos skirtumus yra svarbi skaitmeninio raštingumo dalis.

Galiausiai patikimas informacijos vertinimas nereiškia, kad reikia nepasitikėti visais. Priešingai – jis padeda išsiaiškinti, kuriais šaltiniais verta pasitikėti ir kodėl.

Kartais keli papildomi patikrinimai gali apsaugoti ne tik nuo klaidingos nuomonės, bet ir nuo finansinių sukčiavimo schemų, pavojingų sveikatos patarimų ar netikrų perspėjimų.

Patiko straipsnis? Pasidalink!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *