Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo įraše ragina tarptautinę bendruomenę neleisti Rusijai išvengti atsakomybės už sukeltą žalą ir neteisybę. Jo vertinimu, būtų neteisinga, jei agresorė iš dabartinės padėties pasitrauktų „švari“. Tai, pasak diplomato, priklauso ne vien nuo Maskvos sprendimų, bet ir nuo bendros, ryžtingos bei nuoseklios kitų valstybių politikos.
Atakų intensyvumas nerodo strateginės persvaros
Linkevičius atkreipia dėmesį į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skelbiamą informaciją apie Rusijos karinių išpuolių mastą. Per vieną naktį į Kyjivą buvo paleista dešimtys raketų ir šimtai bepiločių orlaivių. Per savaitę Rusijos pajėgos panaudoja apie 1450 bepiločių ir 1640 valdomų bombų.
Vis dėlto, diplomato teigimu, didelis ginklų kiekis savaime nereiškia karinio pranašumo ar strateginės persvaros. Vertinant karo eigą svarbu atsižvelgti ir į logistiką, išteklių atsargas bei raketų gamybos potencialą. Būtent šie veiksniai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos konflikto rezultatams.
ES sankcijų įgyvendinimas, pasak diplomato, stringa
Buvęs ministras kritikuoja Europos Sąjungos institucijas ir politikus dėl pernelyg lėto bei nepakankamai efektyvaus sankcijų Rusijai įgyvendinimo. Jo vertinimu, politiniai delsimo momentai suteikia agresoriui galimybę tęsti karinius veiksmus.
Linkevičius pabrėžia, kad Vakarų reakcijos greitis ir ryžtas yra itin svarbūs. Jei spaudimas Rusijai nebus greitai ir nuosekliai didinamas, konfliktas gali užsitęsti, o jo pasekmės tapti dar skaudesnės. Kartu, jo nuomone, būtina ne tik teikti Ukrainai karinę ir finansinę paramą, bet ir stiprinti Europos atsparumą energetikos bei civilinės infrastruktūros srityse.
Rusijos pasirinkimai ir vidaus problemos
Linkevičius Rusiją vadina nenuspėjama, tačiau pastebi, kad šiuo metu jai trūksta techninių galimybių vykdyti plataus masto konvencinį puolimą. Todėl, pasak diplomato, Maskva dažnai pasitelkia teroro aktus, provokacijas ir branduolinio šantažo priemones, taip siekdama išlaikyti spaudimą bei destabilizuoti regioną.
Diplomatas taip pat nurodo, kad masinė mobilizacija, kurios padariniai jaučiami Rusijos vidaus gyvenime, atskleidžia šalies žmogiškųjų išteklių problemas ir ilgalaikio karo naštą. Tai, jo vertinimu, yra svarbus veiksnys, galintis daryti įtaką tolesnei konflikto raidai ir strateginiams sprendimams.
Reikia stiprinti Europos pasirengimą
Linkevičius ragina toliau aktyviai remti Ukrainą ir kartu didinti pačios Europos Sąjungos energetinį bei civilinį atsparumą. Europa, jo teigimu, turi būti pasirengusi naujoms provokacijoms ir galimam sabotavimui.
Jis taip pat ragina mažinti visuomenėje skleidžiamą baimę, kuri, pasak jo, neretai tampa Kremliaus strategijos dalimi. Vietoj nereikalingo gąsdinimo diplomatas siūlo nuosekliai stiprinti bendrą užsienio politiką ir gynybą. Svarbu, kad kiekviena Europos valstybė prisidėtų prie sankcijų įgyvendinimo ir saugumo garantijų užtikrinimo.
Įrašo pabaigoje Linkevičius atkreipia dėmesį į naują Rusijos 100 rublių banknotą, kurio žemėlapyje nėra Krymo pusiasalio. Šis sprendimas gali būti vertinamas kaip klaida, neapsižiūrėjimas arba, kaip teigiama įraše, galimas tolesnių geopolitinių prognozių ženklas. Banknoto detalė atskleidžia, kaip politikoje simboliniai gestai gali persipinti su realiomis tarptautinėmis intrigomis ir teritoriniais bei politiniais vertinimais.