L. Linkevičius: kodėl Europa negali leisti Rusijai „išbristi“ iš agresijos be pasekmių?

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius neseniai paskelbė įrašą, kuriame atvirai kritikuoja Rusijos vykdomus karinius veiksmus ir ragina tarptautinę bendruomenę nepalikti agresoriaus be atsakomybės. Jo žodžiais, būtų labai neteisinga, jei Rusija, sukūrusi tiek daug žalos ir neteisybės, galėtų ištrūkti iš susiklosčiusios padėties „švari“. Tai, pasak diplomato, priklauso ne tik nuo pačios Rusijos sprendimų, bet ir nuo mūsų visų konsoliduotos politikos ir ryžtingo veiksmo.

Rusijos karinių atakų mastas ir jų pasekmės

Linkevičius remiasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimais apie masinius Rusijos kariniais išpuolius – per vieną naktį į Kyjivą buvo paleista dešimtys raketų ir šimtai bepiločių orlaivių. Savaitės duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos naudoja apie 1450 bepiločių ir 1640 valdomų bombų, demonstruodamos aukštą technologijų panaudojimo lygį. Tačiau diplomatas pabrėžia, kad kiekybinis intensyvumas nereiškia karinio pranašumo ar strateginės persvaros. Svarbiausi yra ne tik šie ginklų kiekiai, bet jų logistika ir išteklių atsargos, ypač kalbant apie raketų gamybos potencialą, kuris ilguoju laikotarpiu lemia karo eigą ir rezultatus.

Europos Sąjungos reakcija ir sankcijų įgyvendinimo iššūkiai

Linkevičius taip pat kritikuoja Europos Sąjungos institucijas ir politikus dėl per lėto ir nepakankamai efektyvaus sankcijų įgyvendinimo prieš Rusiją. Pasak jo, stringantis sankcijų paketas kelia riziką, kad agresorius gali išnaudoti politinius vėlavimus ir tęsti karinius veiksmus. Diplomatas pabrėžia, kad veiksmų laikas ir ryžtas yra gyvybiškai svarbūs – jeigu Vakarai greitai ir nuosekliai nepadidins spaudimo Rusijai, konfliktas gali užsitęsti, o jo pasekmės taps dar skaudesnės. Šiuo kontekstu labai svarbu ne tik remti Ukrainą ginklu ir finansais, bet ir stiprinti pačią Europos atsparumą energetikos bei civilinės infrastruktūros srityse.

Rusijos vidaus situacijos ir tolesnių veiksmų analizė

Diplomatas pabrėžia Rusijos nenuspėjamumą, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šaliai trūksta techninių priemonių vykdyti plataus masto konvencinį puolimą.

Vietoj to ji dažnai renkasi teroro aktus, provokacijas bei branduolinio šantažo priemones, siekdama išlaikyti spaudimą ir destabilizuoti regioną. Be to, masinė mobilizacija, kurios pasekmės jau jaučiamos šalies vidaus gyvenime, rodo gilias Rusijos žmogiškųjų išteklių spragas ir ilgalaikio karo naštą. Tai yra reikšmingas veiksnys, lemiantis tolimesnę šio konflikto raidą ir strateginius pasirinkimus.

Kaip su tuo susidoroti ir ką daryti toliau?

Linkevičius akcentuoja būtinybę ne tik aktyviai remti Ukrainą, bet ir stiprinti pačios Europos Sąjungos energetinį ir civilinį tvarumą. Jis ragina pasirengti nesibaigiančioms provokacijoms ir galimam sabotavimui, kartu mažinti visuomenėje skleidžiamą baimę, kuri, pasak jo, dažnai tampa Kremliaus strategijos dalimi. Diplomatas ragina vengti nereikalingo gąsdinimo – vietoj to siūlo dirbti sistemingai ir nuosekliai stiprinant bendrą užsienio politiką bei gynybą. Taip pat svarbu, kad kiekviena Europos valstybė aktyviai prisidėtų prie sankcijų įgyvendinimo ir saugumo garantijų užtikrinimo.

Straipsnį užbaigia provokuojantis Linkevičiaus pastebėjimas apie naują Rusijos 100 rublių banknotą, kurio žemėlapyje nėra Krymo pusiasalio. Šis simbolinis gestas gali būti suvokiamas kaip klaida, neapsižiūrėjimas arba – dar įdomiau – tolimesnės geopolitinės prognozės ženklas, atspindintis dabartinių įvykių ir politinių apsisprendimų sudėtingumą. Šis faktas iliustruoja, kaip simboliai persipina su realiomis tarptautinėmis intrigomis ir gali atskleisti gilumines teritorines ar politines pozicijas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 29 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *