Artėjant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos mėnesio pabaigai, gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė iš Alytaus ligoninės primena, kad tikroji meilė sau prasideda nuo rūpinimosi savo širdimi kiekvieną dieną. Tai nėra vien kartą per metus ar tik simptomų pasirodymo metu aktuali tema, o kasdieninė gyvenimo dalis, kurios svarba dažnai nuvertinama. Širdis – tai gyvybės simbolis ir viena pagrindinių žmogaus organizmo funkcijų garantų, todėl jai būtina skirti nuolatinę dėmesį.
Širdies ir kraujagyslių ligos – rimta sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje
Deja, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje kiekvienais metais nuo kraujotakos sistemos ligų miršta apie pusė visų mirusiųjų – tai sudaro apie 19 tūkstančių žmonių per metus. Europos Sąjungos mastu Lietuva išlieka tarp šalių su ypač aukštu mirtingumu nuo šių ligų.
Globaliai Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys atskleidžia, kad net 17,9 milijono žmonių kasmet netenka gyvybės dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tai sudaro apie trečdalį visų pasaulio mirčių. Dažniausios priežastys – miokardo infarktas ir insultas, kurie ne tik pavojingi gyvybei, bet ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai neretai paveikia žmonių gyvenimą.
Gydytoja pabrėžia, kad šios ligos nėra vien vyresnio amžiaus problema – jos gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, ypač jei nesirūpiname prevencija ir sveikesniu gyvenimo būdu.
Gyvenimo būdas kaip pagrindinė širdies ligų prevencijos priemonė
Siekiant išvengti širdies ligų, svarbiausias ir efektyviausias žingsnis yra sveikas gyvenimo būdas. Dauguma rizikos veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, yra modifikuojami – tai reiškia, kad jų galime išvengti arba valdant sumažinti jų poveikį. Tarp pagrindinių rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija (padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis), rūkymas, antsvoris, fizinio aktyvumo trūkumas, cukrinis diabetas, miego stoka, lėtinis stresas bei nesubalansuota mityba.
Net ir mažos gyvenimo įpročių korekcijos gali turėti didelę įtaką širdies sveikatai. Pavyzdžiui, reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas bei streso valdymo technikos padeda stabilizuoti kraujospūdį, sumažinti cholesterolio kiekį, gerinti gliukozės koncentraciją kraujyje ir mažinti uždegiminių procesų organizme riziką. Tam verta skirti bent 30–45 minutes kasdienės veiklos – tai gali būti pasivaikščiojimas, plaukimas, dviračio mynimas ar kitos malonios fizinės veiklos formos.
Be to, svarbu reguliariai stebėti sveikatos rodiklius – kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, kūno masę bei liemens apimtį. Tai leidžia greitai pastebėti pakitimus ir laiku imtis veiksmų.
Prevencija ir ankstyva diagnostika: kaip išvengti rimtų komplikacijų?
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ankstyva širdies ligų diagnostika ir aktyvi prevencija leidžia užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Arterinė hipertenzija, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, ilgainiui daro žalą inkstams, kraujagyslėms ir gali pakeisti širdies struktūrą. Uždelsti pavojingi pokyčiai dažnai pasireiškia tik infarkto ar insulto atvejais, todėl laiku imtis priemonių yra gyvybiškai svarbu.
Šalyje veikia speciali širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40–60 metų amžiaus žmonėms, kurioje sistemingai įvertinami rizikos veiksniai ir pagal rezultatus skiriami papildomi tyrimai bei gydymas. Kartais vienas profilaktinis vizitas gydytojui ir keli tyrimai gali kardinaliai pakeisti žmogaus gyvenimą, užkertant kelią rimtoms sveikatos problemoms.
Vaistų vartojimas ir politabletės – paprastesnis ir efektyvesnis gydymas
Be gyvenimo būdo pokyčių, reguliarus vaistų vartojimas yra būtinas tiems, kam nustatyta arterinė hipertenzija ar dislipidemija. Politabletės, kurios sudaro kelis vaistus vienoje tabletėje, supaprastina gydymą, mažina vaistų vartojimo klaidų tikimybę ir gerina paciento gydymo režimo laikymąsi. Tai leidžia efektyviau kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį, mažina riziką susirgti ateroskleroze ar patirti širdies priepuolį.
Kardiologė pabrėžia, kad gera savijauta neturėtų būti priežastimi nutraukti vaistų vartojimą, nes jie ne tik gerina šiandieninį būvį, bet ir veikia kaip ilgalaikė prevencija rimtiems sveikatos sutrikimams.
Emocinė sveikata – neatsiejama širdies priežiūros dalis
Vis dažniau akcentuojama, kad emocinė sveikata tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Lėtinis stresas, nerimas, depresija ar socialinė izoliacija didina infarkto ir insulto tikimybę bei blogina gydymo prognozes. Todėl tikroji meilė sau apima ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę gerovę.
Meilė sau reiškia gebėjimą įsiklausyti į savo kūną ir emocijas, nustatyti sveikas ribas, reguliariai ilsėtis, miegoti ir rūpintis savimi. Svarbu kreiptis pagalbos, kai to reikia, ir nepalikti sveikatos problemų nuošalyje tikintis, kad viskas išsispręs savaime.
Rūpinimasis savimi ne tik stiprina širdį fiziškai, bet ir padeda išlaikyti teigiamą emocinę būseną, kuri yra ne mažiau svarbi bendrai sveikatai. Pasak Julijos Jurgaitytės, tai yra tikroji meilė sau – visapusiška savęs priežiūra ir atsakomybė už savo gyvenimą.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.