Vaistažolės ir arbatos daugeliui žmonių yra neatsiejama kasdienybės bei įvairių kultūrų tradicijų dalis. Tačiau augalų poveikis organizmui neturėtų būti vertinamas kaip visų ligų gydymas. Apie vaistažolių paskirtį, arbatų tradicijas ir sveiką gyvenseną kalbėjo žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Šis straipsnis pirmą kartą paskelbtas 2018 metais, kai Lietuvoje ypač augo susidomėjimas natūralia medicina, vaistiniais augalais ir tradiciniais sveikatos stiprinimo būdais.
Arbatos tradicija siekia šimtmečius
Arbata įvairiose kultūrose vertinama ne vien dėl skonio. Ji gali būti geriama ryte, kai norima tonizuojančio poveikio, dieną – atsigaivinti, o vakare – siekiant atsipalaiduoti ir atkurti emocinę bei fizinę pusiausvyrą.
Manoma, kad arbatos istorija prasidėjo dar mūsų eros pradžioje. Pasak legendų, jos savybes pirmieji pastebėjo piemenys, atkreipę dėmesį ne tik į augalo skonį, bet ir į suteikiamą žvalumą. Vėliau arbata išplito po pasaulį, o skirtingose šalyse susiformavo savitos jos vartojimo tradicijos.
Ne visi populiarūs pasakojimai apie arbatą yra tikslūs
Britai dažnai laikomi didžiausiais arbatos mėgėjais, tačiau pagal vienam gyventojui tenkantį suvartojimą juos lenkia turkai ir airiai. Tarp pasaulio lyderių taip pat minimos Pietų Amerikos valstybės – Paragvajus, Urugvajus ir Argentina. Tokie duomenys skelbiami tarptautiniuose statistikos šaltiniuose ir organizacijų pateikiamoje informacijoje.
Su Didžiąja Britanija neretai siejami ir arbatos pakeliai, nors vienkartinių arbatos maišelių idėja atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. XX amžiaus pradžioje juos pradėjo naudoti Niujorke dirbęs arbatos ir kavos prekybininkas Thomasas Sullivanas.
Gaurometis liaudies medicinoje siejamas su organizmo stiprinimu
Renginyje, kuriame dalyvavo J. Balvočiūtė, buvo aptariamos įvairios vaistažolės ir jų poveikis žmogaus organizmui. Žolininkė išskyrė gaurometį – augalą, liaudies medicinoje dažnai laikomą vienu vertingesnių sveikatai.
Gauromečiui neretai priskiriamos savybės, siejamos su organizmo stiprinimu ir pagalba sergant sunkiomis ligomis.
Dėl to straipsnio antraštėje šis augalas buvo pristatytas kaip galintis padėti kovojant su vėžiu.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nė viena žolelė nėra moksliškai patvirtintas vėžio gydymo būdas. Vaistažolės gali būti pasitelkiamos kaip papildoma priemonė savijautai gerinti, tačiau onkologinės ligos turi būti gydomos gydytojų paskirtomis, mokslo įrodymais pagrįstomis terapijomis.
Natūralios priemonės taip pat reikalauja atsargumo
Farmacijos specialistai primena, kad natūralios kilmės augalai gali sukelti šalutinį poveikį arba sąveikauti su vartojamais vaistais. Kai kurios vaistažolės nerekomenduojamos nėščiosioms, tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ar receptinius preparatus vartojantiems pacientams.
Dėl šios priežasties vaistažoles svarbu rinktis atsakingai ir nelaikyti jų universalia priemone nuo visų ligų. J. Balvočiūtė taip pat yra pabrėžusi gyvenimo būdo reikšmę: sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir įvairus augalinis maistas gali padėti sumažinti daugelio ligų riziką. Žolininkė ragino vartoti mažiau cukraus ir rinktis daugiau natūralių produktų.
Susidomėjimas vaistiniais augalais išlieka didelis
Lietuvoje žmonės ir toliau domisi vaistiniais augalais bei natūraliais būdais stiprinti sveikatą, gerinti miegą ar mažinti stresą. Tačiau gydytojai ir farmacininkai atkreipia dėmesį, kad natūralumas savaime negarantuoja visiško saugumo.
Vaistažolės gali papildyti sveiką gyvenseną, tačiau jų nereikėtų laikyti stebuklingu vaistu. Atsakingas vartojimas, patikima informacija ir šiuolaikinės medicinos rekomendacijų laikymasis išlieka svarbiausi.
