Vanduo dažnai laikomas vienu patikimiausių kasdienio vartojimo produktų, tačiau jo kokybė vis dar kelia klausimų. Prieš kelerius metus atliktas neoficialus eksperimentas, kurio metu buvo palygintos Lietuvoje parduodamos vandens rūšys, sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Tyrimo iniciatorius Vaidotas Žemaitis su sūnumi prekybos centre nupirko dešimt skirtingų negazuoto geriamojo vandens rūšių, parduodamų 0,5 litro buteliuose. Tyrimui buvo pasirinkti „Akvilė“, „Neptūnas“, „Rimi“, „Hermis“, „Vitel“, „Vichy“, „Rasa Light“, „Rasa Kids“, „Žalia giria“ ir „Tichė“. Vėliau visų šių produktų mėginiai buvo analizuojami siekiant įvertinti jų švarumą.
Geriausiai įvertinti „Akvilė“ ir „Neptūnas“
Eksperimento autoriaus teigimu, geriausi rodikliai nustatyti tiriant „Akvilės“ vandenį. Tarp geriausiai pasirodžiusių produktų buvo ir „Neptūnas“. Abu šie vandenys buvo pažymėti kaip tinkami kūdikių maistui gaminti, o atlikto tyrimo metu išsiskyrė geriausiais rezultatais.
V. Žemaitis taip pat pabrėžė, kad eksperimentas nebuvo užsakytas vandens gamintojų, todėl, jo vertinimu, nebuvo susijęs su reklama. Vis dėlto tai nebuvo valstybinių institucijų vykdyta oficiali kontrolė. Dėl to specialistai ragino gautus rezultatus vertinti kaip papildomą informaciją, o ne galutinį visų rinkoje parduodamų produktų kokybės įvertinimą.
Tarp tirtų mėginių geriausiai pasirodė šaltinio vanduo
V. Žemaitis tyrė ne vien parduotuvėse įsigytą vandenį. Į eksperimentą taip pat buvo įtraukti vandentiekio vandens, tvenkinio, pelkės ir šaltinio, esančio netoli Lopaičių piliakalnio, mėginiai. Pasak tyrėjo, būtent šaltinio vanduo buvo švariausias iš visų analizuotų mėginių.
Tokie rezultatai paskatino aktyvias diskusijas. Internete paskelbtas vaizdo įrašas surinko dešimtis tūkstančių peržiūrų, o socialiniuose tinkluose kilęs susidomėjimas parodė, kad vandens kokybė gyventojams išlieka aktuali tema.
Oficialūs duomenys pateikia kitokį vaizdą
Pavienis eksperimentas gali paskatinti kelti klausimus, tačiau oficiali statistika vandens kokybę Lietuvoje apibūdina ramiau. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, didžioji dalis viešai tiekiamo geriamojo vandens atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.
Tūkstančiai atliktų tyrimų parodė, kad normų neatitiko tik nedidelė dalis mėginių. Dažniausiai problemų kilo dėl padidėjusių geležies, amonio ar drumstumo rodiklių.
Daugiau neatitikimų specialistai nustato individualiuose šuliniuose. Juose dažniau aptinkama per didelė nitratų, amonio ar geležies koncentracija, taip pat mikrobiologinė tarša. Todėl žmonėms, naudojantiems šulinių ar gręžinių vandenį, rekomenduojama jį reguliariai ištirti laboratorijoje.
Vandens tyrimų reikšmė išlieka svarbi
Lietuvoje galioja griežti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai, o tokius tyrimus gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad vandens mėginių rezultatai turi atitikti nustatytas higienos normas. Kokybės kontrolė vykdoma nuolat.
Vis dėlto specialistai ragina atkreipti dėmesį į neįprastus vandens pokyčius. Pajutus kitokį kvapą ar skonį arba pastebėjus pasikeitusią spalvą, verta atlikti papildomą tyrimą. Tai ypač svarbu šeimoms, naudojančioms individualius vandens šaltinius ar auginančioms mažus vaikus.
Ką turėtų žinoti vartotojai?
Internete plačiai aptartas eksperimentas parodė, kad skirtingų gamintojų vandens mėginių rodikliai gali skirtis. Tačiau oficialūs duomenys rodo, jog Lietuvoje parduodamas ir centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo dažniausiai atitinka saugos reikalavimus. Specialistai didesnį dėmesį siūlo skirti individualiems šuliniams ir gręžiniams, nes jų vandens kokybė gali kisti dėl aplinkos sąlygų ir priežiūros. Patikimiausias būdas įsitikinti vandens saugumu – reguliariai jį tirti.
