Kraujotakos sistemos ligos tebėra viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių Lietuvoje bei visame pasaulyje. Medikai pabrėžia, kad dalies sunkių komplikacijų galima išvengti, jei į organizmo siunčiamus signalus sureaguojama nedelsiant.
Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas atkreipė dėmesį, kad kraujotakos problemos ne visada prasideda ryškiais negalavimais. Pirmieji simptomai gali atrodyti nereikšmingi, todėl žmonės juos neretai paaiškina nuovargiu, stresu ar amžiumi.
Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?
Vienas dažniausių kraujotakos sutrikimų požymių yra galvos svaigimas. Vis dėlto svarbūs ir kiti simptomai: koordinacijos stoka, trumpalaikės atminties spragos, mirgėjimas akyse, veido ar galūnių tirpimas. Tokie požymiai gali reikšti, kad galvos smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
Neurologas nurodė, kad sutrikimai gali būti susiję su per tirštu krauju, per mažu suvartojamų skysčių kiekiu ar kitais kraujotakos sistemos pokyčiais. Jei problema negydoma, ilgainiui gali padidėti insulto rizika.
Įspėti taip pat turėtų vangumas, jėgų trūkumas, trumpalaikiai regėjimo sutrikimai ir neįprastas kojų silpnumas. Net jeigu šie pojūčiai po kurio laiko praeina, jų nereikėtų vertinti kaip nereikšmingų.
Kraujagyslių ligos gali ilgai nepasireikšti
Kraujagyslių ligos neretai vystosi nepastebimai. Žmogus gali ilgą laiką nejausti ryškių simptomų, o pavojingi organizmo pokyčiai paaiškėja tik atlikus tyrimus.
J. Fišas pabrėžė, kad geriau pasitikrinti ir nerasti rimtos priežasties, nei pavėluoti nustatyti ligą. Vis dėlto dalis pacientų laukia, kol negalavimai pasikartos ar sustiprės, o toks delsimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Insulto požymius būtina atpažinti greitai
Viena pavojingiausių kraujotakos sutrikimų pasekmių yra insultas. Jam ištikus dažniausiai staiga nusvyra viena veido pusė, susilpnėja ranka ar koja, sutrinka kalba.
Žmogus gali pradėti kalbėti nerišliai, nebesuprasti kitų arba apskritai nebegalėti kalbėti.
Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Gydytojai pabrėžia, kad insulto metu svarbi kiekviena minutė: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių pasekmių.
Rizikos veiksnių kontrolė gali padėti išvengti komplikacijų
Neurologas J. Fišas teigė, kad didžiausią naudą suteikia ne vien ligos gydymas, bet ir jos prevencija. Dėl to svarbu kontroliuoti rizikos veiksnius ir reguliariai tikrintis sveikatą.
- kontroliuoti kraujospūdį;
- pakankamai judėti;
- laikytis sveikos mitybos;
- vartoti pakankamai skysčių;
- atsisakyti rūkymo;
- gydyti širdies ritmo sutrikimus, cukrinį diabetą ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dažnai svaigstant galvai, atsiradus koordinacijos sutrikimams, trumpalaikiams atminties praradimams ar galūnių tirpimui, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Specialistai rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą. Jis gali paskirti reikalingus tyrimus ir padėti nustatyti tikrąją negalavimų priežastį.
Anksti atlikti tyrimai leidžia pastebėti kraujotakos sistemos pokyčius dar prieš atsirandant rimtoms komplikacijoms. Todėl net trumpalaikiai neurologiniai simptomai gali būti svarbus organizmo perspėjimas.
Svarbu nepražiūrėti organizmo siunčiamų signalų
Kraujotakos sutrikimai ne visada atsiranda staiga. Prieš rimtesnes problemas organizmas gali siųsti tokius signalus kaip galvos svaigimas, atminties spragos, tirpimas ar koordinacijos stoka. Laiku į juos sureagavus galima sumažinti insulto ir kitų pavojingų komplikacijų riziką bei ilgiau išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Specialistai ragina nelaukti, kol negalavimai taps sunkūs, ir sveikata pasirūpinti jau pajutus pirmuosius pokyčius.
