Įsivaizduokite situaciją: darbuotojas keturis kartus per dieną išeina parūkyti po maždaug septynias minutes. Per 20 darbo dienų tokios pertraukos sudaro net 9 valandas ir 20 minučių – daugiau nei visa viena darbo diena. Tuo pačiu metu jo nerūkantis kolega dirba nenutrūkstamai, aptarnauja klientus, atsako į skambučius ir užbaigia svarbius darbus. Kyla natūralus klausimas – ar toks nuolatinis lankymasis rūkykloje yra darbuotojo teisė, o darbdavys privalo tokias pertraukas suteikti ir apmokėti?
Darbo kodeksas ir rūkymo pertraukų teisinis reglamentavimas
Teisininkė Raimonda Joskaudienė aiškiai paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas rūkymo pertraukų kaip atskiros sąvokos nenumato. Nei jų trukmė, nei skaičius, nei pareiga darbdaviui skirti papildomą apmokamą laiką nikotino poreikiui tenkinti nėra įtvirtinta teisės akte. Valstybinė darbo inspekcija 2025 metais savo viešuose komentaruose taip pat išaiškino, jog rūkymo pertraukos nėra pripažįstamos kaip savarankiška pertraukų rūšis pagal Darbo kodeksą, o jų suteikimas neprilygsta pavyzdžiui, pietų ar fiziologinėms pertraukoms. Tai reiškia, kad darbuotojas negali automatiškai reikalauti rūkymo pertraukų, remdamasis darbo teisės nuostatomis.
Kokias pertraukas darbdavys privalo suteikti?
Darbo teisė aiškiai reglamentuoja tris pagrindines pertraukų rūšis: fiziologines, specialiąsias ir pietų pertraukas. Fiziologinės ir specialiosios pertraukos yra darbo laiko dalis ir už jas darbuotojui turi būti mokama. Pietų pertrauka, kurios trukmė negali būti trumpesnė nei 30 minučių ir ilgesnė nei 2 valandos, privaloma būti suteikta ne vėliau kaip įpusėjus darbo laikui – po penkių valandų. Svarbu pabrėžti, kad darbuotojas neturi teisės vienašališkai nuspręsti, jog kiekvienas noras parūkyti prilygsta fiziologinei pertraukai, – Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad rūkymo pertraukos nėra skiriamos fiziologinių pertraukų pakeitimui.
Rūkymo sąlygos ir darbdavio reguliavimas
Darbuotojas gali rūkyti, naudodamasis legaliai suteiktomis pertraukomis, pavyzdžiui, per pietų pertrauką ar trumpas poilsio pertraukas, kurias nustato darbdavys.
Taip pat rūkymas gali būti leidžiamas tik darbdavio nustatytose vietose ir laiku, pavyzdžiui, tik gavus tiesioginį vadovo leidimą. Būtina pažymėti, kad rūkymo metu neturi būti trikdoma klientų aptarnavimo veikla, gamybos procesas ar kitų darbuotojų saugumas. Darbdavys turi teisę nustatyti griežtas taisykles, riboti arba visiškai drausti rūkymą įmonės teritorijoje – tai atitinka galiojančius teisės aktus ir darbdavio pareigą užtikrinti saugią darbo aplinką.
Darbdavio atsakomybė ir vidaus darbo tvarkos taisyklės
Darbdavys turi užtikrinti, kad nerūkantys darbuotojai, klientai ir lankytojai būtų apsaugoti nuo pasyvaus rūkymo žalos, todėl rūkyti uždarose darbo vietose draudžiama įstatymu. Darbo tvarkos taisyklėse rekomenduojama aiškiai įtvirtinti reguliavimą, ar papildomos trumpesnės pertraukos leidžiamos, kiek jų gali būti, ar jos įskaitomos į darbo laiką, kaip organizuojamas darbo vietos pavaduojamumas, kur leidžiama rūkyti ir kokios yra atsakomybės už tvarkos pažeidimus. Nors drausminės priemonės gali būti taikomos už dažnus pertraukų pažeidimus, vienas ar du trumpi išėjimai parūkyti nėra pagrindas darbuotoją atleisti – sprendžiama atsižvelgiant į veiksmų proporcingumą ir padarinius darbui.
Santrauka
Apibendrinant, būtina suprasti, kad rūkymo pertrauka nėra Darbo kodekso suteikta automatinė darbuotojo teisė. Svarbiausia – darbdavio ir darbuotojų sutarta aiški, skaidri ir visiems suprantama darbo tvarka, užtikrinanti tiek nerūkančiųjų teises, tiek nenutrūkstamą įmonės veiklą. Sąžiningas ir subalansuotas pertraukų organizavimas prisideda prie darnaus kolektyvo kūrimo bei produktyvaus darbo.
Receptų ir sveikos gyvensenos straipsnių rašytoja, besidalijanti subalansuotos mitybos idėjomis bei praktiškais patarimais kasdienai. Jos kuriami receptai išsiskiria paprastumu, maistingumu ir lengvu pritaikymu sveikesniam gyvenimo būdui.