Alergija žiedadulkėms – viena iš dažniausių alerginių ligų, kurios mastas kasmet sparčiai auga tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nors dažnai apie šią būklę prisimename tik artėjant pavasariui, specialistai įspėja, kad gydymą pradėti verta jau rudenį. Tokiu būdu jau kitą pavasarį pacientai gali tikėtis mažiau varginamų ir intensyvių simptomų, o gyvenimo kokybė gerokai pagerėja.
Alerginių ligų plitimas lemia ne tik didėjantis sergančiųjų skaičius, bet ir besikeičianti aplinka. Europoje net apie 30 procentų gyventojų kenčia nuo alerginių susirgimų, dažniausiai – nuo alerginio rinokonjunktyvito ir alerginės astmos, kurios dažniausiai yra susijusios su reakcija į žiedadulkes. Lietuvoje žiedadulkių alergija diagnozuojama maždaug 5 procentams žmonių, tačiau šis procentas pamažu auga dėl klimato kaitos, kintančių gyvenimo sąlygų ir gerėjančios medicinos priežiūros galimybių.
Didėjantis žiedadulkių kiekis ore ir jo poveikis
Šiltėjantis klimatas lemia ne tik augalų žydėjimo trukmės pailgėjimą, bet ir žiedadulkių koncentracijos didėjimą ore. Mažesnės lietaus normos bei didėjantis oro užterštumas skatina šių alergenų išplitimą, dėl ko alerginių reakcijų dažnis artėjančiais metais gali dar labiau padidėti. Be to, žiedadulkės į Lietuvą atkeliauja iš kaimyninių šalių, tokių kaip Vokietija, Latvija ar Ukraina, o kai kuriais atvejais net ir iš toliau – žiedadulkės gali nukeliauti net iki 6000 kilometrų, todėl žmonės gali reaguoti ir į augalus, kurie šalyje natūraliai neauga arba jau yra peržydėję.
Alergijos simptomai ir gydymo galimybės
Alerginį rinokonjunktyvitą dažnai galima įtarti pagal tipiškus simptomus: čiaudulį, nosies niežėjimą, varvėjimą ir užburkimą. Taip pat neretai pasireiškia akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas. Alergine astma sergantys pacientai dažnai jaučia kosulį, kvėpavimo sunkumus, švokštimą ir spaudimą krūtinėje.
Pirmosios pagalbos priemonės dažnai būna simptominis gydymas – antihistamininiai vaistai ar įnosiniai uždegimą mažinantys preparatai, kurie padeda mažinti simptomus.
Tačiau svarbu žinoti, kada įprasti vaistai nebeužtenka – jei simptomai nuolatos vargina daugiau nei keturias dienas per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei keturias savaites, tai signalas, kad reikia ieškoti pažangesnių gydymo metodų.
Inovatyvus gydymo būdas – alergenų specifinė imunoterapija
Viena pažangiausių alerginių ligų gydymo galimybių yra alergenų specifinė imunoterapija, kuri ne tik slopina simptomus, bet ir mokina organizmą tapti tolerantiškam konkrečiam alergenui. Šis gydymo metodas yra saugus, gali būti taikomas vaikams nuo 5 metų amžiaus, o taip pat nėščiosioms ir maitinančioms moterims, nors nėštumo metu gydymą pradėti nerekomenduojama. Tačiau yra tam tikrų kontraindikacijų, pavyzdžiui, nekontroliuojama astma, aktyvios autoimuninės ar onkologinės ligos.
Imunoterapija yra ilgas procesas – dažniausiai trunkantis nuo trejų iki penkerių metų, tačiau jau po kelių mėnesių pasireiškia reikšmingas simptomų sumažėjimas. Ši priežastis ir lemia, kodėl gydymą verta pradėti rudenį, ruošiantis pavasario žiedadulkių sezonui.
Šią terapiją galima taikyti dviem pagrindiniais būdais: vaistus suleidžiant po oda gydymo įstaigoje arba vartojant juos po liežuviu namuose. Pirmuoju atveju gydytojas stebi paciento reakcijas, o vaistai dažniausiai leidžiami kas savaitę, o vėliau – rečiau. Antrasis variantas reikalauja disciplinos, nes preparatus reikia vartoti kasdien. Abu metodai yra efektyvūs, o geriausių rezultatų pasiekti galima tik griežtai laikantis gydymo režimo.
Išsklaidomi mitai apie imunoterapiją
Nors alergenų specifinė imunoterapija yra taikoma jau daugiau kaip šimtmetį, vis dar egzistuoja daug klaidingų įsitikinimų. Vienas iš jų yra susijęs su galimomis stipriomis nepageidaujamomis reakcijomis, tačiau specialistai pabrėžia, kad ši terapija yra itin saugi ir dažniausiai pasitaiko tik nedidelės vietinės reakcijos, tokios kaip vietinis niežėjimas ar patinimas. Tokie simptomai paprastai išnyksta savaime ir, jei reikia, juos galima sumažinti vartojant antihistamininius vaistus.
Taip pat pasitaiko baimių, kad imunoterapija gali skatinti dažnesnes infekcijas ar netgi autoimunines ar onkologines ligas. Tačiau tokios baimės yra nepagrįstos ir kilo iš nesusipratimų susijusių su kitų rūšių imunoterapijomis, pavyzdžiui, onkologiniais gydymais.
Dažnai tėvai viliasi, jog vaikams alergijos gali praeiti su amžiumi, tačiau tikimybė išaugti iš alergijos yra maža, ypač jei simptomai stiprūs ir trikdo kasdienybę. Imunoterapija neturi jokios neigiamos įtakos vaikų augimui ar vystymuisi, tad šis gydymas yra saugus ir rekomenduotinas, jei siekiama pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.
Kaip pasirinkti tinkamą gydymą?
Tik kvalifikuotas gydytojas alergologas gali tiksliai nustatyti, ar imunoterapija yra tinkamiausias gydymo būdas. Jei alerginis rinokonjunktyvitas ar astma trukdo gyventi įprastą gyvenimą, o įprasti simptomus malšinantys vaistai nepadeda pasiekti efekto, verta nedelsti ir kreiptis į specialistą. Ankstyvas ir tinkamas gydymas leidžia jau kitą pavasarį džiaugtis žymiai lengvesniais simptomais ir geresne gyvenimo kokybe.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.