Kaišiadorių rajone antradienio naktį numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jis greičiausiai buvo skirtas atakai prieš Ukrainą, tačiau dėl Ukrainos elektroninės kovos priemonių nukrypo nuo kurso ir pateko į Lietuvos teritoriją.
Incidentas užfiksuotas netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Dėl jo buvo suaktyvintos operatyviosios tarnybos, o Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai gavo perspėjimus apie galimą oro pavojų.
Prezidento vertinimas: tyčinio išpuolio prieš Lietuvą požymių kol kas nėra
Trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams G. Nausėda sakė, kad, remiantis turima informacija, numuštas objektas buvo „Gerbera“ tipo dronas.
„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – teigė prezidentas. Jo vertinimu, „Veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad tai veikiausiai buvo Rusijos dronas, iš pradžių skirtas Ukrainai. Pasak jo, Ukrainos elektroninės kovos priemonės galėjo pakeisti drono kursą, todėl šis pateko į Lietuvą ir čia buvo numuštas.
G. Nausėda pabrėžė, kad incidentas atskleidžia besikeičiantį ir fragmentišką grėsmių pobūdį. Karas Ukrainoje, jo teigimu, kelia papildomų pavojų ir kaimyninėms valstybėms, todėl būtina stiprinti oro erdvės apsaugą bei užtikrinti greitą reagavimą.
Droną numušė naikintuvai, gyventojai gavo perspėjimus
BNS skelbia, kad dronas netoli Kruonio buvo numuštas Šiauliuose dislokuotų Italijos naikintuvų. Tuo metu Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams išsiųsti pranešimai apie galimą oro pavojų.
Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje per pastarąjį laikotarpį. Anksčiau panašių veiksmų buvo imtasi Latvijoje ir Estijoje.
Prezidentas sakė, kad prireikus netoli sienos esančiam Vilniui būtų įmanoma panaudoti priemones dronams ar kitiems skraidantiems objektams sunaikinti. „Vilnius yra netoli sienos, ir, be jokios abejonės, nustatę, detektavę galėtume ir turėtume priemonių sunaikinti dronus ar kitus skraidančius objektus“, – kalbėjo G.
Nausėda.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad naikintuvai nėra pats efektyviausias būdas kovoti su mažais bepiločiais orlaiviais. Dėl to, pasak prezidento, būtina investuoti į specializuotas priešdronines sistemas.
Daugiau dėmesio sensoriams ir priešdroninėms priemonėms
Incidentas išryškino poreikį stiprinti sensorių tinklus, tobulinti radarų ir elektroninės žvalgybos pajėgumus bei diegti kitokias bepiločių neutralizavimo priemones. Tarp galimų sprendimų minimos elektroninės kovos, specializuotos priešraketinės ir neletalinių veikimo būdų sistemos.
Ne mažiau svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas. Geresnis informacijos keitimasis su kaimyninėmis valstybėmis bei NATO partneriais padėtų greičiau nustatyti netikėtus skraidančius objektus ir laiku į juos reaguoti.
Valstybės institucijos žadėjo atlikti išsamų tyrimą ir toliau teikti viešus paaiškinimus. Kol kas daugiausia dėmesio skiriama gyventojų saugumui, perspėjimo sistemų gerinimui ir veiksmingesnių priemonių prieš dronų keliamas grėsmes pritaikymui.