Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose augę vaikai dažnai didelę dienos dalį praleisdavo be tiesioginės suaugusiųjų priežiūros. Tėvai ne visada žinodavo, kur yra jų vaikai ir kuo jie užsiima, todėl šie turėdavo patys spręsti įvairias kasdienes situacijas. Šis laikotarpis neretai vadinamas „rakto vaikų“ karta – savarankiškumas tuomet padėdavo išsiugdyti praktinius gebėjimus, kurių šiandien pasigendama dažniau.
Savarankiškumas prasidėdavo nuo kasdienių sprendimų
Be suaugusiojo pagalbos augę vaikai išmoko patys įvertinti galimą riziką ir nuspręsti, kaip elgtis. Ne mažiau svarbūs buvo buitiniai įgūdžiai: maisto ruošimas, namų tvarkymas ir smulkių daiktų taisymas. Kasdienis bendravimas lauke, mokykloje ir su bendraamžiais taip pat lavino gebėjimą susitarti, užmegzti draugystes bei gyvai spręsti konfliktus.
Daugiau saugumo, mažiau progų mokytis savarankiškai
Vaikų kasdienybę pakeitė mobilieji telefonai, iš anksto sudaryti tvarkaraščiai ir nuolatinis suaugusiųjų dėmesys. Tėvai dabar gali matyti vaiko buvimo vietą, bet kada su juo susisiekti ir greitai įsikišti iškilus problemai. Tai padidina saugumą, tačiau kartu sumažina galimybes patiems išbandyti ribas, klysti ir praktiškai mokytis iš patirties.
Kurių praktinių dalykų vaikams gali trūkti?
Šiuolaikiniai vaikai ne visada turi progų išmokti orientuotis mieste be navigacijos, tvarkyti pinigus realiame gyvenime, atlikti paprastus namų ruošos darbus ar pašalinti nesudėtingus techninius gedimus. Tokių patirčių stoka vėliau gali apsunkinti savarankiško suaugusiojo gyvenimo pradžią, didinti priklausomybę nuo suaugusiųjų pagalbos ir mažinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Kaip vaikams suteikti daugiau atsakomybės?
Svarbiausia – suderinti saugumą su galimybe veikti savarankiškai. Tėvai gali palaipsniui plėsti vaikų atsakomybę: patikėti nedidelius pavedimus, leisti patiems grįžti namo, mokyti gaminti ir tvarkyti asmeninius pinigus. Savarankiškumą taip pat stiprina žaidimai lauke, veikla grupėje be suaugusiųjų priežiūros ir apgalvotas technologijų naudojimo ribojimas.
Saugumas neturėtų pakeisti savarankiškumo
Ankstesnių kartų vaikų kasdienybė suteikė jiems daug praktinių gebėjimų, kurių trūkumą galima pastebėti šiandien. Saugumo atsisakyti nereikia, tačiau vaikams svarbu suteikti progų patiems spręsti problemas, priimti sprendimus ir pasirūpinti savimi. Tėvų vaidmuo – ne kontroliuoti kiekvieną žingsnį, o palaipsniui didinti atsakomybę, kurios prireiks pradėjus suaugusiojo gyvenimą.