Sekmadienį paryčiais Varėnos rajone gyventojus išbudino neįprasti garsai, o netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė ir vaizdo įrašų. Karinių oro pajėgų radarai užfiksavo žymą, judėjusią Kaliningrado kryptimi. Buvo svarstoma, kad tai galėjo būti iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridęs bepilotis orlaivis.
Kariuomenė teigė, kad turimi duomenys nerodė tiesioginės grėsmės gyventojams, tačiau incidentas iškėlė klausimų dėl objekto aptikimo, oro erdvės stebėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Kariuomenės paaiškinimai ir gyventojų liudijimai
Vėliau paskelbtame kariuomenės pranešime nurodyta: „Turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipą, tačiau stebėta jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams. Žymai palikus Lietuvos oro erdvę, pagrindo skelbti oro atakos įspėjimo signalą nebuvo“.
Vis dėlto Varėnos rajono gyventojai socialiniuose tinkluose rašė objektą išgirdę ar pamatę anksčiau, nei apie jį paskelbė radarų duomenys. Grupėse buvo skelbiama: „03:17 val. virš Eišiškių skrido link Varėnos“, „03:29 val. Salovartėj girdėjosi“, „Girdėjau – būtent 03:29“.
Tyrime svarstomos kelios versijos
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas teigė, kad tyrimas dar nėra baigtas. Aiškinamasi, ar užfiksuotas objektas galėjo būti dronas, provokacija arba klaidingai interpretuotas radaro signalas.
Jis taip pat sakė: „Faktiškai jokios reakcijos nebuvo. Tad irgi galima daryti tam tikrą prielaidą, kad tai greičiausiai nebuvo ukrainietiškas nukrypęs dronas, nes apie tai būtų pranešta ir apie tai būtų diskutuojama, kad toks įskrido ir praskrido per Baltarusijos teritoriją“.
Po pietų Vilniaus regione buvo paskelbtas „Geltonas“ oro pavojus. Tuo metu buvo nukelta priedangoms, uždarytas Vilniaus oro uostas ir į orą pakelti NATO naikintuvai. Vėliau paaiškėjo, kad vienu iš atvejų pranešimą paskatino paukščių būrys.
Ekspertas pasigenda tikslesnių jutiklių ir aiškesnio reagavimo
Saugumo ekspertas Arūnas Kumpis teigė, kad incidentas išryškino tiek reagavimo, tiek techninių pajėgumų problemas. Jo vertinimu, radaro užfiksuotas laikas nebūtinai sutampa su objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę laiku.
„Dar nereiškia, kad tie laikai, kuriuos pasakė kariuomenė, yra realūs. Tai reiškia, kad tai yra laikai, kada jie užfiksavo tą objektą. Užfiksavimas ir įskridimas yra du skirtingi dalykai“, – sakė ekspertas.
Kumpis reagavimą įvertino kritiškai: „Akivaizdu, kad rizika gyventojams buvo pirmuoju, o ne antruoju atveju. Bet, kadangi sistema neveikia, vyksta elementariausias būrimas iš kavos tirščių. Valdininkai galvoja apie savo užpakalius. Gaunasi loterija – ką daryti? Spėjimo būdu ne visada pataikysi – gali išlošti, gali pralošti. Belieka tik teisintis, kaip antruoju atveju, kad geriau _persidrausti_, nei _nedasidrausti_. Pirmuoju atveju _nedasidraudė_ ir tada tenka aiškintis, kad pagal visus požymius galvojome, jog grėsmės nėra. Įsivaizduokite, dronai raižo jautriausioje NATO gynybos vietoje, Suvalkų koridoriuje, o mes nusprendžiame, kad mums tai pavojaus nekelia“.
Eksperto teigimu, reikalingi artimojo nuotolio radarai, garso sensoriai ir kiti jutikliai, kurie leistų realiu laiku atskirti paukščius nuo bepiločių orlaivių ar raketų ir greičiau pasirinkti tinkamą reakciją.
Ministras bus kviečiamas į Seimo komitetą
Aiškumo dėl sprendimų priėmimo ir įspėjimų gyventojams reikalauja ir politikai. Liberalų lyderė teigė, kad ministras bus kviečiamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
„NSGK su ministru aiškinsimės, kokia yra situacija, kaip veikia tie algoritmai, kodėl vienais atvejais priimamas sprendimas siųsti žinutes, kitais – ne“, – sakė ji.
Incidentas paskatino iš naujo vertinti radarų, akustinių sensorių ir duomenų apdorojimo sistemų pajėgumus. Taip pat pabrėžiama, kad gyventojų perspėjimo procedūros turi būti aiškios ir taikomos patikimai, kad informacija apie galimą grėsmę žmones pasiektų laiku.