Seimo narys Arvydas Anušauskas pateikė Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria siūloma suteikti galimybę tam tikrai grupei moterų vienu metu gauti dvi valstybines pensijas. Tai būtų daugiavaikės motinos tremtinės, turinčios teisę į tremtinio ir daugiavaikės motinos pensijas.
Siūlymas grindžiamas tuo, kad šios pensijos skirtos už skirtingus valstybės pripažįstamus nuopelnus. Kartu pataisa jau paskatino diskusijas apie istorinį teisingumą, lygiateisiškumą ir galimą poveikį valstybės biudžetui.
Kokia išimtis būtų taikoma
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką žmogus, turintis teisę į kelias valstybines pensijas, turi pasirinkti vieną jų rūšį. A. Anušausko pateiktu projektu siūloma šią taisyklę pakeisti konkrečiai grupei – tremtį patyrusioms moterims, kurios taip pat atitinka daugiavaikės motinos kriterijus.
Jei pakeitimas būtų priimtas, tokios moterys galėtų tuo pačiu metu gauti tremtinio pensiją ir daugiavaikės motinos pensiją. Projekto rengėjai teigia, kad tai būtų ne tik socialinio pripažinimo, bet ir istorinio teisingumo klausimas.
Teigiama, kad pensijos įvertina skirtingus nuopelnus
Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad tremtinio pensija ir daugiavaikės motinos pensija atlieka skirtingą funkciją. Pirmoji siejama su okupacinio režimo padarytos žalos pripažinimu, o antroji – su vaikų auginimu ir indėliu į visuomenės ateitį.
„Tremtinio pensija yra valstybės pripažintos okupacinio režimo padarytos žalos ir istorinės neteisybės įvertinimas. Daugiavaikės motinos pensija – valstybės padėka už išskirtinį indėlį į šeimą ir Lietuvos visuomenės ateitį. Nėra logiška pripažinti abu nuopelnus, bet reikalauti vieno iš jų atsisakyti“, – pranešime cituojamas parlamentaras.
Pataisą remia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Organizacija savo rezoliucijoje nurodė, kad pareiga rinktis vieną pensiją neatitinka lygybės ir teisingumo principų.
LPKTS teigimu, valstybė neturėtų versti moterų pasirinkti tarp kompensacijos už praeities neteisybę ir valstybės įvertinimo už vaikų auginimą.
A. Anušauskas šią poziciją išsakė taip:
„Valstybė neturėtų versti rinktis tarp kompensacijos už patirtą istorinę neteisybę ir valstybės pripažinimo už penkių ar daugiau vaikų išauginimą. Valstybė neturėtų skaičiuoti istorinio teisingumo vien biudžeto eilutėmis.
Šios moterys ne tik išgyveno okupaciją – nepaisydamos jos padarinių, jos išaugino Lietuvos piliečius. Tai buvo jų indėlis į valstybės tęstinumą, visuomenę ir Lietuvos ateitį“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Kas laukia projekto toliau
Įstatymo projektu siūloma ne neribotai didinti pensijų išmokas, o nustatyti konkrečią išimtį tikslinei grupei. Projekto rengėjai nurodo, kad dėl natūraliai mažėjančio šios grupės asmenų skaičiaus pakeitimui įgyvendinti neturėtų prireikti reikšmingų papildomų biudžeto lėšų.
Vis dėlto svarstant pataisą Seimo komitetuose gali kilti klausimų dėl kitų socialinių grupių lygiateisiškumo, biudžeto prioritetų ir praktinių administravimo sprendimų.
Tolesnė projekto eiga priklausys nuo parlamentarų diskusijų, komitetų išvadų ir galutinio balsavimo Seime. Jo svarstymas taip pat gali paskatinti platesnę diskusiją apie istorinio teisingumo kompensavimą bei socialinį valstybės pripažinimą. Tikslinei grupei sprendimas turėtų ir reikšmingą simbolinę reikšmę.
