Lietuvoje jau trejus metus galioja tvarka, leidžianti uždrausti rūkyti daugiabučio balkonuose ar lodžijose, kai tokio sprendimo paprašo bent vienas namo gyventojas. Šia priemone siekiama sumažinti pasyvaus rūkymo žalą ir pagerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose.
Vis dėlto draudimas nuo pat pradžių vertintas nevienareikšmiškai. Kai kurie gyventojai nerimavo, kad dėl jo žmonės ims rūkyti butų viduje, o tai galėtų dar labiau užteršti patalpas tabako dūmais.
Kada daugiabutyje įsigalioja draudimas?
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis primena, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos rūkyti draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose, taip pat daugiabučių balkonuose ir lodžijose, jeigu bent vienas gyventojas pateikia atitinkamą prašymą.
Gavusi tokį prašymą, savivaldybė jį apsvarsto ir priima sprendimą. Jei sprendimas patvirtinamas, draudimas pradeda galioti konkretaus daugiabučio balkonuose bei lodžijose. Taip gyventojams suteikiama galimybė prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos reguliavimo.
Pažeidimus sudėtinga įrodyti
Praktinis draudimo įgyvendinimas ne visada yra paprastas. Savivaldybių atstovai nurodo, kad rūkymo atvejus balkonuose dažnai sunku patikimai užfiksuoti, todėl ne kiekvienas skundas baigiasi protokolu ar bauda.
Pažeidimui pagrįsti gali būti reikalingos teisėtai gautos nuotraukos, vaizdo įrašai arba liudytojų parodymai. Kai tokių duomenų nėra, pareigūnams sudėtinga nustatyti pažeidimą ir pritaikyti atsakomybę. Todėl, nors gyventojai apie rūkymą balkonuose praneša reguliariai, per trejus metus daugelyje miestų baudos nebuvo paskirtos nė vienam rūkiusiam asmeniui.
Kokios baudos gali grėsti?
Už rūkymą balkone, kuriame galioja draudimas, gali būti skiriama nuo 20 iki 90 eurų bauda. Jos dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir nuo to, ar pažeidimas kartojasi.
Jeigu draudžiamame balkone rūko ne buto savininkas, o kitas asmuo, savininkas privalo pateikti rūkančiojo duomenis.
Nepateikus šios informacijos, jam gali būti skirta nuo 30 iki 120 eurų bauda.
Skundai skirtinguose miestuose
Situacija savivaldybėse skiriasi. Vilniuje kas mėnesį sulaukiama kelių skundų, o Kaune per trejus metus surašyti 32 protokolai. Klaipėdoje paskirta viena bauda.
Tuo metu Marijampolėje, Alytuje ir kai kuriuose kituose miestuose skundų gaunama nedaug arba jų neįmanoma pakankamai pagrįsti. Gyventojai neretai neturi konkrečių įrodymų, be to, dalis jų nori pranešti anonimiškai. Dėl to pažeidėją nustatyti ir nubausti tampa sudėtinga.
Gyventojų bendradarbiavimo svarba
Viešosios tvarkos pareigūnai pabrėžia, kad vienas svarbiausių iššūkių išlieka įrodymų rinkimas. Sprendžiant konfliktus dėl rūkymo, gali padėti ne tik kreipimasis į institucijas, bet ir geranoriškas pokalbis su kaimynais bei tarpusavio susitarimai.
Veiksmingas draudimo taikymas priklauso nuo teisės aktų laikymosi, gyventojų atsakingumo ir jų pasirengimo bendradarbiauti. Tik tokiu būdu galima siekti, kad daugiabučių aplinka būtų kuo mažiau veikiama tabako dūmų.
