Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajone, brigados dydžio kariniai mokymo plotai, yra įrenginėjamas be didesnių kliūčių, kaip teigia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. Rugpjūčio pabaigoje vykusio susitikimo metu aplinkos ministrė pažymėjo, kad Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nesikreipė su jokiomis nusiskundimų dėl projekto ar gyventojų nepasitenkinimo žiniomis. Daugiausia diskusijų sukosi apie kompensacijas už visuomenės poreikiams paimamą žemės plotą bei savivaldybės vykdomus pokalbius su gyventojais.
Valstybinės ir savivaldos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas
Aplinkos ministerijos ir Lazdijų rajono savivaldybės bendradarbiavimas vyksta koordinuotai, tačiau atsiranda praktinių klausimų, susijusių su žemės valdymu ir gamtinių saugomų teritorijų apsauga. Ministrė pabrėžė, kad šie klausimai yra įprasti įgyvendinant tokio masto infrastruktūrinius projektus, todėl ministerija įsipareigojo juos detaliai išnagrinėti ir pateikti aiškius sprendimus. Be to, liepos mėnesį aplinkos ministrė kartu su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu susitarė koordinuoti aplinkosauginę stebėseną kartu su karinių pratybų grafiku, siekiant sumažinti poligono veiklos poveikį aplinkai ir saugomoms teritorijoms.
Gyventojų nusiskundimai ir bendruomenės reakcija
Nors administracinės institucijos teigia, kad poligono įrengimas vyksta be didelių kliūčių, vietos gyventojų pasipriešinimas yra ryškus ir išliekantis. Viena iš gyventojų, Marija Janulevičienė, viešai pareiškė, kad neketina iškraustyti savo sodybos, kuri yra numatyta poligono teritorijai. Anot jos, institucijos iki šiol bendravo tik raštu, siūlydamos kompensaciją, kuri, jos manymu, nėra tinkama. Taip pat sausio mėnesį Lazdijuose vykusiame didžiuliame gyventojų susitikime buvo aiškiai išreikštas nepritarimas poligono steigimui, kuris vyko su švilpimu ir šūkiais „Gėda“.
Poligonui priešinosi ir pasirodė daugiau bendruomenės narių bei verslininkų, keliančių klausimus dėl savo gyvenamosios aplinkos, verslo ateities, gamtos apsaugos ir triukšmo poveikio. Netgi prezidentas Gitanas Nausėda sausio mėnesį atvyko į Kapčiamiestį pasikalbėti su bendruomene, siekdamas išgirsti ir suprasti jų nuogąstavimus.
Tačiau Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis pažymėjo, jog diskusijose pastebėtas kai kurių Rusijos propagandistų įsitraukimas, nors vietinių abejonių negalima tiesiogiai tapatinti su tokiomis įtakomis.
Žemės paėmimas ir kompensacijos
Kapčiamiesčio poligono steigimo sprendimas buvo priimtas 2025 metų gruodį Valstybės gynimo tarybos, kartu nusprendus plėsti ir Tauragės poligoną. Seimas balandžio mėnesį patvirtino įstatymą, pagal kurį bus įsteigtas šis poligonas ir karinio mokymo teritorija, apimanti beveik 14 400 hektarų. Didžioji dalis teritorijos – miškai, o privatūs sklypai sudaro mažiau nei pusę ploto.
Kurį laiką trukusios žemės paėmimo procedūros visuomenės poreikiams prasidėjo gegužės mėnesį, kai Krašto apsaugos ministerija pradėjo informuoti žemės savininkus apie suplanuotus veiksmus. Numatoma išmoka už gyvenamąjį namą poligono teritorijoje siekia iki 51 885 eurų, o už miško ar žemės sklypą – apie 5765 eurus papildomai. Taip pat planuojama suteikti palankesnes galimybes turtą parduoti per ilgesnį nei dešimtmetį trunkantį laikotarpį. Vertinimas atliekamas nepriklausomų ekspertų, samdomų Krašto apsaugos ministerijos.
Poligono įrengimo ateities perspektyvos
Krašto apsaugos ministerija planuoja pradėti karinį mokymą Kapčiamiesčio poligone 2028 metais, o iki 2030-ųjų čia bus įrengtos ir šaudyklos. Tai leidžia suprasti, kad poligono įrengimas dar yra pradžioje, o ateityje numatoma vykdyti nuodugnias veiklos priežiūros ir aplinkosaugos priemones, kad būtų sumažintas poveikis tiek gamtai, tiek vietos gyventojams.
Šiuo metu vykstantis projekto įgyvendinimas susiduria tiek su administraciniais iššūkiais, tiek ir su bendruomenės nuogąstavimais, todėl tiek ministerijoms, tiek savivaldai teks ieškoti kompromisų, geriausiai atitinkančių visuomenės poreikius, saugant nacionalinius interesus ir užtikrinant gyventojų teisę į deramą kompensaciją bei jų aplinkos kokybę.