Lazdijų rajone planuojamas brigados dydžio Kapčiamiesčio karinis poligonas oficialiai įrenginėjamas be didesnių kliūčių. Vis dėlto vietos bendruomenėje netrūksta klausimų dėl žemės paėmimo, kompensacijų, triukšmo, gamtos apsaugos ir gyvenamosios aplinkos ateities.
Rugpjūčio pabaigoje vykusiame susitikime aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigė, kad Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nėra kreipusis dėl projekto problemų ar gyventojų nepasitenkinimo. Tuo metu daugiausia dėmesio skirta kompensacijoms už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir savivaldybės bendravimui su vietos žmonėmis.
Institucijos koordinuoja veiksmus
Aplinkos ministerija ir Lazdijų rajono savivaldybė projektą įgyvendina koordinuotai, tačiau praktinių klausimų kyla dėl žemės valdymo ir saugomų gamtinių teritorijų apsaugos. Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad tokie klausimai nėra neįprasti vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Ministerija įsipareigojo juos išsamiai išnagrinėti ir pateikti aiškius sprendimus.
Liepos mėnesį aplinkos ministrė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitarė aplinkosauginę stebėseną derinti su karinių pratybų grafiku. Taip siekiama mažinti būsimos poligono veiklos poveikį aplinkai ir saugomoms teritorijoms.
Bendruomenėje nerimo netrūksta
Nors institucijos projektą apibūdina kaip vykstantį be didesnių kliūčių, dalis vietos gyventojų jam tebėra aktyviai nepritariančios. Viena jų – Marija Janulevičienė, kurios sodyba numatyta poligono teritorijoje. Moteris viešai sakė neketinanti iš jos išsikelti. Anot jos, iki šiol institucijos su ja bendravo tik raštu ir siūlė kompensaciją, kuri, jos vertinimu, nėra tinkama.
Ryškus nepritarimas poligonui išreikštas ir sausį Lazdijuose vykusiame dideliame gyventojų susitikime. Jame skambėjo švilpimas ir šūkiai „Gėda“.
Prieš projektą pasisakė ne tik gyventojai, bet ir bendruomenės nariai bei verslininkai. Jie kelia klausimus dėl gyvenamosios aplinkos, verslo ateities, gamtos apsaugos ir galimo triukšmo. Sausį į Kapčiamiestį atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda – jis susitiko su bendruomene, kad išgirstų jos nuogąstavimus.
Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis yra pažymėjęs, kad diskusijose pastebėtas kai kurių Rusijos propagandistų įsitraukimas. Tačiau vietos gyventojų abejonių, kaip pabrėžta, negalima tiesiogiai tapatinti su tokia įtaka.
Numatytos kompensacijos už paimamą turtą
Kapčiamiesčio poligono steigimą 2025 metų gruodį nusprendė Valstybės gynimo taryba. Tuo pačiu metu nutarta plėsti ir Tauragės poligoną. Balandį Seimas patvirtino įstatymą, numatantį Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos, apimančios beveik 14 400 hektarų, įsteigimą.
Didžiąją planuojamos teritorijos dalį sudaro miškai, o privatūs sklypai užima mažiau nei pusę viso ploto. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros prasidėjo gegužę, kai Krašto apsaugos ministerija pradėjo informuoti savininkus apie numatomus veiksmus.
Numatoma, kad už poligono teritorijoje esantį gyvenamąjį namą gali būti išmokėta iki 51 885 eurų. Už miško ar žemės sklypą papildomai numatoma apie 5765 eurus. Taip pat planuojama sudaryti palankesnes sąlygas turtą parduoti per ilgesnį nei dešimtmetį trunkantį laikotarpį.
Turto vertinimą atlieka nepriklausomi ekspertai, kuriuos samdo Krašto apsaugos ministerija.
Kariniai mokymai planuojami nuo 2028 metų
Krašto apsaugos ministerija planuoja Kapčiamiesčio poligone karinį mokymą pradėti 2028 metais. Iki 2030-ųjų čia turėtų būti įrengtos ir šaudyklos.
Tai reiškia, kad projektas dar tik pradiniame etape. Ateityje numatoma vykdyti veiklos priežiūrą ir aplinkosaugos priemones, kurios turėtų padėti mažinti poveikį gamtai bei vietos gyventojams.
Poligono projektas šiuo metu susijęs ir su administraciniais iššūkiais, ir su bendruomenės nuogąstavimais. Todėl ministerijoms bei savivaldybei teks ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti nacionalinius interesus, gyventojų teisę į tinkamą kompensaciją ir jų gyvenamosios aplinkos kokybę.