Norvegijoje kilo nauja diskusija dėl karališkosios šeimos sprendimo. Rugpjūčio 31-ąją 29 metų Mariusas Borgas Høiby dalyvavo karaliaus Haraldo V karsto procesijoje Oslo karališkuosiuose rūmuose ir kartu su artimaisiais nešė karstą. Tai įvyko nepaisant jam taikomo namų arešto bei elektroninio stebėjimo.
Mariusas Borgas Høiby yra karalienės Mette-Marit sūnus ir naujojo karaliaus Haakono posūnis. Nors ceremonijai jis buvo gavęs specialų leidimą laikinai palikti namų areštą, jo koją vis dar juosė elektroninė apyrankė. Procesijos vaizduose vyras matomas greta karaliaus Haakono, princesės Märthos Louise, karūnos princesės Ingrid Alexandros, princo Sverre Magnuso ir kitų karališkosios šeimos narių.
Kas žinoma apie Marių Borgą Høiby
Mariusas yra Mette-Marit sūnus iš ankstesnių santykių. Jis nėra sosto paveldėtojas, tačiau ilgą laiką buvo laikomas karališkosios šeimos dalimi. Teismas jį pripažino kaltu dėl sunkių nusikaltimų, tarp kurių pranešimuose minimi du išžaginimai ir kitos veikos. Jam skirta maždaug ketverių metų bausmė.
Nuosprendis apskųstas, todėl apeliacijos laikotarpiu jis dar nėra galutinis. Pagal Norvegijos teisę Mariusui taikomas namų areštas su elektroniniu stebėjimu, o ne įprastas įkalinimas.
Pastaruoju metu jam jau buvo leista trumpam išvykti iš namų arešto: vyras galėjo aplankyti ligoninėje sunkiai sergantį Haraldą V, o po karaliaus mirties – dalyvauti šeimos atsisveikinimo ritualuose. Leidimas prisidėti prie rugpjūčio 31-osios procesijos tapo dar viena tokia išimtimi.
Viešosios reakcijos ir kritika
Sprendimas leisti nuteistam asmeniui dalyvauti valstybinės reikšmės ceremonijoje sukėlė prieštaringų vertinimų. Dalis Norvegijos visuomenės teigė, kad toks matomas vaidmuo gali būti suprastas kaip nepagarba aukoms ir iškilmingai atminimo ceremonijai.
Kita vertus, kai kurie žmonės gynė šeimos galimybę būti kartu gedulo metu.
Jų nuomone, laidotuvės ir artimųjų parama neturėtų būti vertinamos kaip politinis pasirodymas. Diskusija netrukus persikėlė į žiniasklaidą bei socialinius tinklus, o karališkosios šeimos gedulą papildė klausimai apie teisę, moralę ir institucijų atsakomybę.
Kas laukia per valstybines laidotuves?
Karalius Haraldas V mirė sulaukęs maždaug 89 metų, o sostą paveldėjo Haakonas. Kaip skelbta, valstybinės laidotuvės vėliau turėtų vykti Oslo katedroje – rugsėjo 9-ąją. Viešumoje jau svarstoma, ar Mariusui Borgui Høiby bus suteiktas leidimas dalyvauti ir šioje ceremonijoje.
Procesijoje taip pat pasirodė karalienė Mette-Marit. Tai buvo vienas pirmųjų jos viešų pasirodymų po to, kai jos vyras tapo karaliumi. Tuo metu jos sūnus ir toliau liko teisinės priežiūros režime: leidimas išvykti buvo laikinas, o elektroninis stebėjimas – privaloma sąlyga.
Dėl to kiekvienas Mariaus veiksmas greta karališkosios šeimos vertinamas ne tik kaip artimųjų palaikymo gestas. Jis taip pat tampa signalu, kaip institucijos ir pati monarchija žvelgia į bausmę bei aukų jausmus.
Kol apeliacija nebaigta, teisinė situacija išlieka neapibrėžta. Gali keistis tiek bausmės vykdymo forma, tiek visuomenės spaudimas karališkajai šeimai. Vis dėlto jau dabar aišku, kad rugpjūčio 31-osios karsto nešimas Oslo rūmuose tapo akimirka, kurioje susikirto asmeninė drama, teisė ir monarchijos įvaizdis.