Lietuvoje pensininkų gyvenimo sąlygos dažnai yra labai sudėtingos, nepaisant ilgų darbo metų ir mokėtų mokesčių. Valstybės kontrolės ataskaitos rodo, kad pensijų sistema šalyje iš esmės neskatina mokėti didesnių „Sodros“ įmokų, nes žmonės, uždirbę daugiau, pensijoje gauna disproporcingai mažesnę grąžą. Tai lemia, kad net sunkiai dirbę žmonės nuo pensijos gauna neproporcingai mažas pajamas, kurios daugeliui neleidžia išgyventi oriai.
Pensijų sistemos neteisybė ir jos pasekmės
Pareigūnai iš Valstybės kontrolės pabrėžia, kad pensijų sistema, veikianti Lietuvoje, labiau koncentruojasi ne į pajamų pakeitimo užtikrinimą senatvėje, o tik į skurdo mažinimą. Tai reiškia, kad nelaimėlis, kuris dirbo ir mokėjo pensijų mokesčius mažiau uždirbdamas, santykinai gauna didesnę pensijos dalį nei asmuo, kuris mokėjo didesnius mokesčius ir turėjo aukštesnes pajamas. Pavyzdžiui, asmuo, kuris uždirbdavo apie 450 eurų, pensijos pavidalu gauna maždaug 70 % savo buvusios algos. Tuo tarpu žmogus, kurio mėnesio atlyginimas siekė apie 800 eurų, senatvėje gauna tik apie pusę ankstesnių pajamų.
Toks regresyvus pensijų išmokėjimo modelis kuria ne tik ekonominę, bet ir moralinę problemą – žmonės, dirbę sunkiau ir uždirbę daugiau, yra mažiau motyvuojami mokėti didesnes įmokas, nes pensijos grąža yra santykinai mažesnė. Tai rodo sisteminės problemos, kurias būtina spręsti, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą.
Senjorų liudijimai ir kasdienybės iššūkiai
Gyvenimo realybėje daugelis pensininkų, kaip pavyzdžiui panevėžietė Vanda – buvusi mokytoja, kuri daug metų plušo net dviem etatais, patiria didelių finansinių sunkumų. Vanda atskleidžia, jog jos pensija šiuo metu siekia vos 618 eurų, todėl teko stipriai riboti kasdienes išlaidas, taupyti net maisto sąskaita ir papildomai užsidirbti parduodant megztas kojines turguje. Tai atskleidžia, kaip iš tiesų vos keli šimtai eurų pensijos sudaro kasdienybės iššūkius daugeliui Lietuvos senjorų.
Kiti senjorai taip pat dalijasi panašiomis patirtimis, rodydami, kad jų pensijos siekia vos 400–500 eurų, nors daugelis jų pradirbo po 37–42 metus. Tikrovėje tai reiškia, kad net paprastos būtiniausios išlaidos, kaip malkų paruošimas žiemai ar maisto pirkimas, tampa dideliu pertekliumi.
Moterų ir vyrų pensijų skirtumai
Be to, pensijų sistema Lietuvoje pasižymi ir lyčių nelygybe – moterys vidutiniškai gauna apie 80 eurų mažesnes pensijas nei vyrai. Tačiau vertinant bendrą sumą, moterys, gyvenančios ilgiau, pensijomis naudojasi ilgiau ir iš viso gauna daugiau lėšų. Vyrų vidutinė pensija yra didesnė, tačiau dėl trumpesnės gyvenimo trukmės bendra gavimų suma yra mažesnė, palyginti su moterimis.
Pensijų sistemos reformų galimybės
Vyriausybė pripažino, jog pensijų sistema reikalauja pokyčių. Šiuo metu vykdomi žingsniai pensijoms didinti, ypač mažiausias pensijas gaunantiems asmenims, ir pernai buvo didesnė parama tiems, kurie turi mažą darbo stažą. Taip pat planuojama spartinti individualių pensijų dalių indeksavimą, siekiant paskatinti žmones mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.
Tačiau kritikai vertina šiuos žingsnius kaip per menkus ir nepakankamus, nes pats pensijų išmokų modelis iš esmės nėra pakeistas. Jie atkreipia dėmesį, kad dabartinė sistema nekuria pakankamos motyvacijos mokėti daugiau įmokų, o pensijų dydžių skirtumai tarp mažas ir dideles pajamas turėjusių asmenų išlieka ryškūs. Seimo narys Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad siūlymai didinti individualios dalies indeksavimą gali būti neteisingi socialinei gerovei, kai vidutinė pensija maždaug 50 eurų mažesnė už skurdo ribą.
Ekonomistų nuomonės ir siūlymai
Ekonomistas Teodoras Medaiskis ragina sistemingai keisti pensijų modelį, mažinant jo regresyvumą. Pasak jo, nėra tikslo, kad visi gautų vienodą procentinę buvusių pajamų dalį, tačiau turėtų būti užtikrintas teisingas ryšys tarp sumokėtų mokesčių ir gaunamų pensijų dydžio. Tokiu būdu būtų skatinama sąžininga sistema, kuri skatintų žmones ilgiau dirbti ir mokėti daugiau mokesčių, o ne kelti nepasitenkinimą dėl neadekvačių išmokų.
Panašiai būtų galima pagerinti socialinę sistemą ir užtikrinti, kad senjorai ne tik išsiilgę sveikatos, bet ir galėtų gyventi oriai bei oriu orumu prisidėti prie visuomenės saugumo. Ši diskusija – svarbi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, kur kurios socialinės apsaugos sistemos susiduria su panašiomis problemomis dėl demografinių pokyčių ir ekonominių iššūkių.