Olimpinė čempionė ir plaukikė Rūta Meilutytė viešai prabilo apie savo seksualinę orientaciją. Socialiniuose tinkluose ji paskelbė esanti biseksuali ir kartu išreiškė palaikymą LGBTQ+ bendruomenei. Šis pareiškimas sulaukė įvairių reakcijų, o psichologas Edvardas Šidlauskas tokį žinomų žmonių atvirumą vertina kaip reikšmingą žinutę tiek bendruomenei, tiek visai visuomenei.
R. Meilutytė pasidalijo nuotrauka ir įrašu iš „Pride“ eitynių, kuriose pati dalyvavo. Savo žinutę ji pradėjo humoru:
„Pride eitynės! Turiu slaptą misiją – skleisti LGBT propagandą! Juokauju. O jei rimtai – tiesiog reiškiu savo solidarumą LGBT+ žmonėms. Esu pati viena jų. Surprise, surprise! Esu biseksuali.“
Sportininkės viešas prisipažinimas tapo ne tik asmeniniu atvirumo momentu, bet ir palaikymo gestu žmonėms, susiduriantiems su diskriminacija bei visuomenės spaudimu.
Žinomų žmonių atvirumas gali skatinti toleranciją
Psichologas E. Šidlauskas teigia, kad autoritetingų ir visuomenėje matomų žmonių pasisakymai apie seksualinę orientaciją gali padėti keisti požiūrį į kitoniškumą. Matydami savo srityje pasiekusius, tačiau kartu į juos panašius žmones, kiti gali lengviau priimti seksualinės orientacijos įvairovę kaip normalią gyvenimo dalį.
„Jeigu kalba autoritetas, šiuo atveju kažką pasiekęs žmogus, bet tuo pačiu panašus į mus, yra jaunas, mes lengvai tapatinamės su tuo žmogumi ir „pasiimame“ jo gyvenimą tarsi lyg rūbą sau. Matydami tokį pavyzdį, žmonės gali lengviau tapatintis, tai juos padrąsina atviriau kalbėti apie save arba bent jau sau prisipažinti. Tai padeda nesijausti kaltais, neužsiimti savigrauža ir būti mažiau savikritiškiems“, – komentuoja specialistas.
Pasak psichologo, viešas atsivėrimas viešai žinomam žmogui gali būti sudėtingas, nes kartu išlieka kritikos ir neigiamų komentarų rizika. Tačiau toks sprendimas gali suteikti asmeninio palengvėjimo ir prisidėti prie visuomenės švietimo apie seksualinės orientacijos įvairovę.
„Gal kažkuria prasme žmogui palengvėja, kai jis tai pasako – tarsi nusirita akmuo nuo širdies.
Viešai pasisakius, tarsi nustojame sau slėpti, tylėti, gėdytis to, tarsi išdrąsėjame kalbėti apie tai. Tačiau dažnai atsiveriame kritikos strėlėms, kurios Lietuvoje, deja, neišvengiamos. Vis dėlto viešai apie tai kalbėdamas žmogus atlieka kilnų darbą – ne tik sau, bet ir visuomenei“, – aiškina E. Šidlauskas.
Sportininkė kalbėjo ir apie patirtą atstūmimą
Savo įraše R. Meilutytė taip pat papasakojo apie asmeninę patirtį. Ji atskleidė, kad dėl seksualinės orientacijos patyrė atstūmimą iš vieno iš tėvų. Sportininkei tai buvo sunkus išbandymas, tačiau ji pabrėžė, kad jos išgyvenimai, palyginti su tuo, ką patiria daugelis LGBTQ+ žmonių, yra menki.
Ši patirtis paskatino ją viešai kalbėti apie lygią teisę gyventi oriai ir laisvai.
„Jaučiuosi, kad tai ką išgyvenau artimojo santykyje, palyginus su tuo, ką patiria daugybė LGBTQ+ spektre esančių žmonių, yra niekniekis. Kiti žmonės nesulaukia rytojaus, nes yra užmušami už tai, kad yra gamta. Einu eitynėse, nes noriu, kad žmonės, kaip aš galėtų greičiau gyventi pilnavertiškai ir oriai – būdami kuo yra, su teise kurti šeimas ir tuoktis mano valstybėje“, – rašė Rūta.
R. Meilutytė taip pat priminė, kad homoseksualumas yra gamtos dalis. Ji rėmėsi moksliniais faktais apie įvairias gyvūnų rūšis, kuriose stebimi tos pačios lyties poravimosi ir ilgalaikių santykių pavyzdžiai. Pasak sportininkės, tai rodo, kad seksualinės orientacijos įvairovė yra natūralios biologinės įvairovės dalis, kurią reikia gerbti ir priimti.
„Homoseksualumas yra gamtos dalis. Mes esame gamtos dalis. Ir visi mes esame verti gyventi šioj žemėj laisvai, saugiai ir su meile“, – teigia Rūta Meilutytė.
