Vakar olimpinė čempionė, plaukimo žvaigždė Rūta Meilutytė viešai paskelbė svarbią žinią apie save – ji prisipažino esanti biseksuali ir tuo pačiu išreiškė visuotinį palaikymą LGBTQ+ bendruomenei. Šis jos žingsnis sulaukė žymių reakcijų – nuo pagarbos iki diskusijų, tačiau psichologai tokį atvirumą vertina kaip itin reikšmingą palaikymo žinią ne tik patiems LGBTQ+ bendruomenės nariams, bet ir visai visuomenei.
Socialiniuose tinkluose Rūta Meilutė pasidalino įrašu iš „Pride“ eitynių, kuriuose ji aktyviai dalyvavo. Įrašo pradžioje ji su šypsena parašė: „Pride eitynės! Turiu slaptą misiją – skleisti LGBT propagandą! Juokauju. O jei rimtai – tiesiog reiškiu savo solidarumą LGBT+ žmonėms. Esu pati viena jų. Surprise, surprise! Esu biseksuali.“ Šis atviras prisipažinimas – ne tik asmeninė išpažintis, bet ir drąsus palaikymo gestas visiems, kurie neretai susiduria su diskriminacija ar visuomenės spaudimu.
Viešas prisipažinimas – svarbus žingsnis visuomenės suvokimui ir tolerancijai
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žinomų asmenų atviri pasisakymai apie savo seksualinę orientaciją labai prisideda prie visuomenės tolerancijos didinimo. Žmonės, matydami autoritetingus, savo srities profesionalus, kurie atsiveria apie tokius asmeninius dalykus, pradeda lengviau priimti ir suvokti kitoniškumą kaip normą, o ne kažką išskirtinio ar nepriimtino.
„Jeigu kalba autoritetas, šiuo atveju kažką pasiekęs žmogus, bet tuo pačiu panašus į mus, yra jaunas, mes lengvai tapatinamės su tuo žmogumi ir „pasiimame“ jo gyvenimą tarsi lyg rūbą sau. Matydami tokį pavyzdį, žmonės gali lengviau tapatintis, tai juos padrąsina atviriau kalbėti apie save arba bent jau sau prisipažinti. Tai padeda nesijausti kaltais, neužsiimti savigrauža ir būti mažiau savikritiškiems“, – komentuoja specialistas.
Atvirumas gali būti ir asmeninis išlaisvinimas, ir visuomenės švietimas
Psichologas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių asmeninių atskleidimų viešumas dažnai sportininkui ar viešai žinomam žmogui yra ir psichologiškai sudėtingas, nes rizika susilaukti kritikos ar neigiamų komentarų yra didelė.
Vis dėlto toks žingsnis yra ne tik išlaisvinantis pačiam žmogui, bet ir svarbus visuomenės švietimo elementas apie seksualinės orientacijos įvairovę.
„Gal kažkuria prasme žmogui palengvėja, kai jis tai pasako – tarsi nusirita akmuo nuo širdies. Viešai pasisakius, tarsi nustojame sau slėpti, tylėti, gėdytis to, tarsi išdrąsėjame kalbėti apie tai. Tačiau dažnai atsiveriame kritikos strėlėms, kurios Lietuvoje, deja, neišvengiamos. Vis dėlto viešai apie tai kalbėdamas žmogus atlieka kilnų darbą – ne tik sau, bet ir visuomenei“, – aiškina E. Šidlauskas.
Rūta Meilutytė: meilė ir gyvenimas pilnavertiškai – teisė visiems
Savo žinutėje Rūta Meilutė taip pat papasakojo apie asmeninę patirtį, kai šiandieninės visuomenės nuostatos ir diskriminacija paveikė jos santykius su artimaisiais. Ji atskleidė, kad dėl savo seksualinės orientacijos patyrė atstūmimą net iš vieno iš tėvų, o tai jai buvo sunkus išbandymas. Visgi ji pabrėžė, kad palyginus su daugeliu LGBTQ+ žmonių patyrimų jos išgyvenimai yra menki, tačiau tai paskatino ją viešai kovoti už visų lygią teisę gyventi oriai ir laisvai.
„Jaučiuosi, kad tai ką išgyvenau artimojo santykyje, palyginus su tuo, ką patiria daugybė LGBTQ+ spektre esančių žmonių, yra niekniekis. Kiti žmonės nesulaukia rytojaus, nes yra užmušami už tai, kad yra gamta. Einu eitynėse, nes noriu, kad žmonės, kaip aš galėtų greičiau gyventi pilnavertiškai ir oriai – būdami kuo yra, su teise kurti šeimas ir tuoktis mano valstybėje“, – rašė Rūta.
Sportininkė taip pat priminė, kad homoseksualumas yra gamtos dalis, pateikdama mokslinius faktus apie įvairias gyvūnų rūšis, kuriose stebimi tos pačios lyties poravimosi ir ilgalaikių santykių pavyzdžiai. Tai, pasak jos, įrodo, kad įvairi seksualinė orientacija yra natūrali biologinė įvairovė, kurią visuomet svarbu gerbti ir priimti.
„Homoseksualumas yra gamtos dalis. Mes esame gamtos dalis. Ir visi mes esame verti gyventi šioj žemėj laisvai, saugiai ir su meile“, – teigia Rūta Meilutytė.
