Druskininkuose vykusi Dainavos krašto folkloro šventė sulaukė ne tik muzikos ir amatų gerbėjų dėmesio. Renginyje kilęs konfliktas dėl tautodailininko bendravimo su rusiškai kalbančiais lankytojais baigėsi organizatorių sprendimu jo į muges daugiau nebekviesti.
Rusiškai kalbėjusiems pirkėjams užduodavo klausimą
Tautodailininkas Aivaras Norbutas pasakoja, kad nemalonią žinią išgirdo penktadienį, pirmąją folkloro festivalio dieną. Kūrėjas teigia, jog po šio įvykio tapo nepageidaujamas Druskininkų renginiuose. „Penktadienį buvo pirma Druskininkų Folkloro festivalio diena, kuro mugėje mes prekiaujame. Na, ir nuo šiol čia tapome _persona non grata_“, – atvirauja A. Norbutas.
Jo elgesį, kaip pats aiškina, lėmė nuo karo Ukrainoje pradžios taikoma asmeninė taisyklė. Į jį rusiškai besikreipiantiems lankytojams tautodailininkas pirmiausia užduoda klausimą apie Krymo priklausomybę. „Mugėse tiems, kurie į mane kreipiasi rusiškai, okupanto kalba, pirmiausia pasakau, kad aš rusų kalba bendrauju tik po atsakymo, kam priklauso Krymas“, – sako jis.
A. Norbuto teigimu, atsakymai paprastai patenka į vieną iš trijų kategorijų: vieni žmonės aiškiai palaiko Ukrainą, kiti vengia atsakyti, o dar kiti tvirtina, kad Krymas priklauso Rusijai. Pastaruoju atveju tautodailininkas kompromiso, jo paties žodžiais, netaiko.
Organizatoriai paskelbė daugiau nekviesiantys
Tokį bendravimo būdą Druskininkų kultūros centro atstovai įvertino kaip netoleruotiną. Jie pranešė, kad A. Norbutas įtrauktas į miesto renginių „juoduosius sąrašus“ ir ateityje nebebus kviečiamas į muges.
Organizatoriai savo poziciją išdėstė aiškiai: „Druskininkų kultūros centras netoleruoja neapykantos kurstymo. Taip buvo iki šiol ir taip bus ateityje.“
Situacija netrukus persikėlė į socialinius tinklus ir žiniasklaidą. Vieni gyventojai tautodailininko principus palaiko ir klausimą „kieno Krymas?“ vertina kaip svarbų pilietinį testą karo Ukrainoje kontekste. Kiti mano, kad šventėse reikėtų išlaikyti renginio pobūdį ir vengti veiksmų, kurie gali skaldyti lankytojus.
Žurnalistė Rita Miliūtė organizatorių viešai paklausė: „Gal galit paaiškinti, kuo jums šventes gadina klausimas rusiškai kalbantiems „kieno Krymas?“, ačiū.“ Į šį klausimą oficialaus atsakymo, kaip nurodoma, nebuvo.
Konfliktas atspindi platesnę įtampą
Šis atvejis parodė, kaip karo Ukrainoje metu kalba ir simboliai tampa politinę reikšmę turinčiais gestais. Kūrėjai ir verslininkai, ypač savo veiklą siejantys su nacionaline kultūra, kartais renkasi pozicijas, kurios gali turėti ir ekonominių padarinių – lemti prarastas galimybes arba sulaukti visuomenės palaikymo.
A. Norbutas teigia savo sprendimo nesigailintis ir neketinantis derinti įsitikinimų su dalyvavimu mugėse. „Aš turiu teisę neparduoti savo darbų tiems, kurie nežino, kieno Krymas“, – sako tautodailininkas.
Druskininkuose kilęs konfliktas primena, kad kultūros renginiai gali tapti ne tik prekybos, muzikos ir pramogų vieta, bet ir viešų vertybių išbandymu. Tiek prekeivių, tiek organizatorių pasirinkimai prisideda prie to, kaip formuojamas miesto viešasis gyvenimas, tačiau kas tokioje simbolių kovoje laimi ar pralaimi, lieka atviras klausimas.