Ukrainoje sulaikyti du įtariamieji dėl pasikėsinimo į „Chartijos“ korpuso vadą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie penktadienį įvykusį pasikėsinimą į Ukrainos nacionalinės gvardijos „Chartija“ korpuso vadą Igorį Obolenskį. Įtariamas užpuolikas ir jo bendrininkas buvo sulaikyti, o teisėsaugos institucijos atlieka procedūrinius veiksmus dėl galimo pasikėsinimo nužudyti.

V. Zelenskis: į bandymą smogti Ukrainai bus atsakyta

Apie incidentą šalies vadovas informavo savo „Telegram“ kanale. Jis nurodė išklausęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pranešimą apie pasikėsinimą ir įvertino sulaikymo operacijos rezultatus.

V. Zelenskis pabrėžė valstybės institucijų bei jų vadovų apsaugos svarbą. „Mes tikrai atsakysime į šį bandymą suduoti smūgį Ukrainai ir Ukrainos vadui. Padėkojau Igorui už tarnybą ir palinkėjau jam dar didesnių išpuolių prieš okupantus“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Igorio Obolenskio karinė tarnyba

Pulkininkas Igoris Obolenskis nuo 2014 metų dalyvauja veiksmuose prieš Rusijos invaziją. Jis kovojo dėl Kramatorsko ir Slaviansko, tačiau 2019 metais trumpam pasitraukė iš ginkluotųjų pajėgų ir pasuko į verslą.

Prasidėjus plataus masto invazijai 2022 metais, I. Obolenskis grįžo į tarnybą. Jis vadovavo savanorių formuotės, vėliau tapusios nacionalinės gvardijos „Chartija“ brigada, kūrimui.

2023 metais karininkas paskirtas „Chartijos“ brigados vadu, o 2025 metais perėmė naujai suformuoto 2-ojo korpuso vadovavimą. Jo vadovaujamos pajėgos 2025 metais Kupjansko kryptimi surengė operacijas, per kurias buvo pralaužtos priešo tiekimo linijos ir išlaisvintos kelios gyvenvietės. 2026 metų liepą I. Obolenskiui suteiktas Ukrainos didvyrio vardas ir įteiktas Auksinės žvaigždės ordinas.

Pasikėsinimas vertinamas platesniame saugumo kontekste

Šis įvykis vertinamas tuo metu, kai Ukrainos saugumo tarnybos anksčiau yra atskleidusios vadinamąją specialiąją operaciją „Enigma 2.0“. Jos taikiniais buvo aukšto rango pareigūnai. Pastaraisiais metais taip pat užfiksuota mėginimų destabilizuoti Ukrainos karinę vadovybę ir susilpninti jos gebėjimą koordinuoti veiksmus fronte.

Kol kas nėra galutinai nustatyta, kas galėjo paskatinti pasikėsinimą. Tarp galimų versijų minimos Rusijos specialiųjų tarnybų operacijos ir vidaus provokacijos, tačiau tai turi išsiaiškinti kompetentingos institucijos.

Sulaikytų asmenų apklausos ir kiti tyrimo veiksmai turėtų padėti nustatyti, ar už išpuolio galėjo stovėti didesnė organizacija, užsienio agentūra ar pavieniai radikalai.

Tyrimas tęsiamas

Vieša prezidento reakcija ir pradėtas intensyvus tyrimas siunčia signalą, kad Ukraina ketina stiprinti savo vadovybės apsaugą ir reaguoti į grėsmes jos pareigūnams. Kol aiškinamasi įvykio aplinkybės, išlieka poreikis didinti saugumo priemones aplink kariškius ir civilius, susijusius su karo vadovavimu.

Tyrimas tęsiamas, o apie naujus faktus ir tolesnius teisinius veiksmus visuomenė bus informuojama. Šiuo metu institucijų prioritetas – užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą ir surinkti įrodymus, kurie padėtų objektyviai įvertinti įvykio mastą bei galimus užsakovus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *