Daugėja informacijos apie Donaldo Trumpo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Europos lyderiais ir galimą jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius patvirtino, kad toks susitikimas gali įvykti artimiausiomis dienomis, o V. Putinas kaip vieną galimų vietų paminėjo Jungtinius Arabų Emyratus.
Tačiau kartu stiprėja nerimas dėl pranešimų, kad Rusija taikos derybose galėtų siūlyti teritorijų mainus. Ši idėja kelia politinių, teisinių ir saugumo klausimų tiek Ukrainoje, tiek Europoje.
Galimi keli derybų formatai
Susitikimo idėja, kaip skelbiama, pasistūmėjo į priekį po D. Trumpo pasiuntinio vizito Maskvoje. Rusijos atstovai pabrėžia, kad pirmiausia norėtų sutelkti dėmesį į D. Trumpo ir V. Putino derybas. Jeigu jos įvyktų, jų rezultatai galėtų turėti reikšmės tolesniems tarptautiniams procesams.
Tuo metu V. Zelenskis ir Europos sąjungininkai aptarė „įvairius taikos derybų formatus“, tarp jų – „du dvišalius ir vieną trišalį“ prezidentų susitikimą. Tokia schema reikštų skirtingas derybų grandis ir mechanizmus, tačiau kartu iškeltų klausimų dėl jų parengimo, stebėsenos bei įgyvendinimo garantijų.
Teritorinių nuolaidų klausimas
Remiantis pranešimais, D. Trumpas vertino paliaubų galimybę ir užsiminė, kad V. Putinas galėtų būti pasirengęs pradėti derybas mainais į teritorines nuolaidas. Rusijos prezidentas yra pareiškęs pretenzijas į Krymo pusiasalį ir dalį Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono regionų.
Galimas teritorijų mainų mechanizmas susidurtų su tarptautinės teisės ir Ukrainos suvereniteto klausimais. Teritorijų pripažinimas tarptautiniu mastu turėtų sudėtingų pasekmių, todėl bet kokie tokie sprendimai turėtų būti vertinami ir teisėtumo, ir saugumo požiūriu.
Ukraina kategoriškai teigia neketinanti atsisakyti savo teritorijų. Kyjivas reikalauja, kad Rusija išvestų karius ir atlygintų nuo 2022 metų vasario padarytus nuostolius. Net svarstymai apie faktišką Krymo pripažinimą Rusijos valdžioje mainais į kitų teritorijų grąžinimą Ukrainai susidurtų su politinėmis, teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis bei plataus masto pasipriešinimu Kyjive ir Vakarų sostinėse.
Ukrainos ir Europos pozicija
V. Zelenskis pareiškė, kad „Ukraina nebijo susitikimų ir tikisi tokio pat drąsaus požiūrio iš Rusijos pusės“. Ši pozicija rodo pasirengimą dialogui, tačiau kartu pabrėžia aiškių saugumo garantijų ir priežiūros mechanizmų būtinybę.
Europos lyderiai taip pat nerimauja, kad susitarimas, pasiektas be jų dalyvavimo ir be patikimų garantijų, galėtų pakenkti regiono stabilumui. Todėl svarbiomis lieka ne tik politinės deklaracijos, bet ir praktiniai būsimo proceso aspektai.
Kol kas nėra aišku, kur vyktų galimas susitikimas, kas jame dalyvautų, kokios būtų pagrindinės diskusijų gairės ir kokie terminai būtų numatyti. Šių detalių nustatymas galėtų sumažinti klaidingų interpretacijų riziką. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar pavyks susitarti dėl aiškių, tarptautiniu mastu priimtinų taikos garantijų ir patikimos jų priežiūros.
