Oksanos Pikul ir Dominyko Dirkščio istorija sulaukė netikėtos atomazgos. Kovotojas viešai pareiškė, kad pastaruosius šešis mėnesius stebėtas jų ryšys buvo suplanuotas PR projektas ir turinio eksperimentas.
D. Dirkščio pareiškimas socialiniuose tinkluose
Tiesą D. Dirkstys paskelbė vėlyvą pirmadienio vakarą savo „Instagram“ paskyroje. Jis teigė, kad viešai rodyti santykiai, intrigos ir kalbos apie vestuves buvo numatyto scenarijaus dalis.
„Tai, ką matėte pastaruosius 6 mėnesius, buvo PR projektas ir turinio eksperimentas. Santykiai, intrigos, vestuvių kalbos ir visa kita buvo iš anksto numatytas scenarijus. Tikslas buvo paprastas: duoti žiūrovams įtraukiančią istoriją ir turinį. Projektas baigtas. Ačiū visiems“, – rašė D. Dirkstys.
Šis viešas prisipažinimas sulaukė skirtingų vertinimų. Vieni tokį žingsnį vertina kaip drąsų eksperimento pripažinimą, o kiti jaučiasi buvę suklaidinti, nes emocinė istorija jiems atrodė tikra. Nors socialinių tinklų turinio eksperimentai yra tapę įprastu komunikacijos būdu, viešai demonstruojami asmeniniai santykiai vertinami gerokai jautriau.
Nuo romantiškų įrašų iki viešų konfliktų
Šios istorijos pradžia viešumoje buvo pažymėta per Valentino dieną, kai pora pasidalijo aistringa fotosesija. Vėliau pasirodė žinia apie sužadėtuves UTMA ringe. Taip pat buvo planuojama, kad rugsėjo 26-ąją, be Dominyko kovos, įvyks ir poros vestuvės.
Tačiau datai artėjant gerbėjai pastebėjo, kad pasiruošimas vestuvėms nevyksta. Tuo metu pradėjo sklisti gandai apie galimas santykių problemas. Galiausiai abu viešai paskelbė apie skyrybas ir socialiniuose tinkluose ėmė kaltinti vienas kitą.
Romantiškų publikacijų, viešų konfliktų ir vėlesnio paaiškinimo seka atskleidžia, kaip socialiniuose tinkluose gali susipinti asmeninis gyvenimas, planuoti scenarijai ir viešinimo strategijos.
Klausimai dėl skaidrumo ir pasitikėjimo
D. Dirkščio pareiškimas iškėlė klausimą, ar auditorija iš anksto buvo informuota, kad matomas turinys yra suplanuoto projekto dalis. Tokie atvejai skatina diskusijas apie reklamos ir pramoginio turinio etiką, aiškų ženklinimą bei būtinybę skaidriai informuoti sekėjus.
Pasitikėjimo praradimas gali turėti ilgalaikį poveikį tiek pačių dalyvių reputacijai, tiek visuomenės požiūriui į panašius socialinių tinklų projektus. Kol kas lieka neatsakyta, kaip į šį paaiškinimą reagavo O. Pikul, ar gali kilti teisinių arba sutartinių pasekmių ir kaip tokie turinio eksperimentai veikia auditorijos elgesį.
Žmonės neturi ką veikti