Marijampolėje įvykusios paauglių muštynės sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir aktyvių diskusijų socialiniuose tinkluose. Nukentėjusios mergaitės istorija paskatino reikalauti atsakomybės, tačiau vieną iš smurtu įtariamos pusės atstovaujanti advokatė A. Ručienė ragina neskubėti teisti ir palaukti ikiteisminio tyrimo rezultatų.
Advokatė pabrėžia būtinybę išsiaiškinti visą konflikto aplinkybę
A. Ručienė neneigia, kad tarp nepilnamečių kilo fizinis konfliktas ir buvo suduoti smūgiai. Vis dėlto, jos teigimu, viešojoje erdvėje kol kas nepakankamai kalbama apie tai, kas paskatino susidūrimą ir kaip jame elgėsi abi pusės.
„Buvo mažamečių vaikų muštynės, buvo suduoti smūgiai. Šito dalyko negalime paneigti. Bet norėčiau pasakyti kitą dalyką, kad niekas nesiaiškina priežasties, dėl ko įvyko konfliktas, ką tokio padarė konflikte dalyvavusi ir kita pusė“, – akcentuoja advokatė.
Ji ragina atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą ir nepasiduoti viešai kilusiai reakcijai. A. Ručienė taip pat atkreipia dėmesį į nepilnamečių amžių bei jų emocinę brandą.
„Pradėkime nuo to, kad jokie ikiteisminiai tyrimai ir įtarimai 12-kos metų vaikui […] negali būti pareikšti […]. Manau, kad ir viena, ir kita pusė yra nesubrendusios asmenybės. Čia, pirmiausia, turėtų dirbti psichologai, vaikų teisės ir nereikėtų smerkti mergaitės linčo teismui“, – sakė ji.
Teisėsauga detalių kol kas neatskleidžia
Kauno apygardos prokuratūra informavo, kad dalis duomenų apie galimą smurtą neviešinama dėl nepilnamečio statuso. „Atsižvelgiant į tai, kad smurtą galimai panaudojo nepilnametė, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį, detalesnės informacijos apie šį ikiteisminį tyrimą suteikti negalime“, – nurodė prokuratūra.
Atliekant tyrimą turės būti nustatyta, kas dalyvavo konflikte, kokius veiksmus atliko kiekvienas asmuo ir kam konkrečiai gali būti priskiriami galimi smurtiniai veiksmai.
Nukentėjusiosios advokatas G. Černiauskas teigia, kad atsakymus turėtų pateikti būtent tyrimas: „Ikiteisminis tyrimas tiksliai nustatys asmenis, kurie dalyvavo ir kokius veiksmus jie atliko“.
Advokatas taip pat pažymi, kad nepilnamečiams pagal įstatymus baudžiamoji atsakomybė gali nebūti taikoma, tačiau tai nereiškia, jog negalimos kitos poveikio priemonės ar sprendimai civiline ir administracine tvarka.
Diskusijose raginama nepamiršti psichologinio aspekto
Viešojoje erdvėje nuomonės išsiskyrė: vieni komentatoriai reikalauja griežtų sankcijų, o kiti atkreipia dėmesį į viešo žeminimo žalą vaikui ir jo šeimai. A. Ručienė mano, kad nepatikrintas pasmerkimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Atsitiko kaip atsitiko. Reikia viską įdėti į normalias teisės [normas], moralės principus, bet nereikia medžioti raganų. Dabar mažametis vaikas atiduotas raganų medžioklei. Mes gyvename teisinėje valstybėje – kodėl vyksta linčo teismas?“ – klausia advokatė.
Sprendžiant tokias situacijas, svarbūs ne tik teisiniai veiksmai, bet ir psichologinė pagalba, prevencija mokyklose bei tėvų pareigų stiprinimas. Tokios priemonės, kaip teigiama, galėtų padėti mažinti panašių konfliktų riziką, užtikrinti vaikų saugumą ir palengvinti jų socialinę reintegraciją.
Kol ikiteisminis tyrimas nebaigtas, galutinį situacijos vertinimą turėtų lemti teisėsaugos surinkti faktai ir įrodymai. Jie turės padėti nustatyti atsakomybę bei parinkti tinkamas teisines ir socialines priemones, išvengiant viešo susidorojimo.