Kinija plečia ryšius su įvairiais Rusijos valdžios sluoksniais, neapsiribodama Vladimiru Putinu ir jo artimiausia aplinka. „The Wall Street Journal“ rašo, kad toks Pekino elgesys gali reikšti pasirengimą galimiems valdžios pokyčiams Maskvoje ir santykių kūrimą su žmonėmis, kurie ateityje galėtų daryti įtaką Rusijos krypčiai.
Pekino ilgalaikė strategija
Kinija savo įtaką Rusijoje stiprina atsargiai ir be demonstratyvaus dominavimo. Pekino politika apima ekonomines nuolaidas, diplomatinius kontaktus ir santykių su vietos elitu plėtrą. Analitikų vertinimu, šie interesai yra ilgalaikiai – jie susiję tiek su prieiga prie žaliavų, tiek su geostrateginėmis pozicijomis Centrinėje Azijoje.
Pekinas taip pat siekia palaikyti ryšius ne tik su dabartiniu Rusijos vadovu, bet ir su kitais valdančiosios klasės bei vidurinės grandies atstovais. Tokiu būdu kuriamas pagrindas veikti ir tuo atveju, jei Maskvoje ateityje pasikeistų politinė situacija.
Šnipinėjimo atvejai ir Maskvos atsargumas
Pranešama, kad Rusijoje pasitaiko Kinijos šnipinėjimo bei pareigūnų verbavimo atvejų. Vis dėlto Maskva neretai vengia tokius incidentus viešinti arba atvirai konfliktuoti su Pekinu, nes baiminasi dar labiau pabloginti dvišalius santykius.
Tokį atsargumą lemia sudėtinga priklausomybės pusiausvyra. Rusija tebėra svarbi Kinijos energijos ir žaliavų tiekėja, tačiau pati vis labiau priklauso nuo su Pekinu susijusių ekonominių ir politinių ryšių.
Centrinė Azija tampa svarbiausiu įtakos lauku
Vienas pagrindinių regionų, kuriame Kinija didina savo vaidmenį, yra Centrinė Azija. Investicijos, kreditai ir infrastruktūros projektai čia kuria ilgalaikes priklausomybes bei stiprina Pekino pozicijas.
Maskva anksčiau priešinosi tam, kad juanis būtų naudojamas kaip plėtros bankų finansinė priemonė. Tačiau pastaraisiais metais V. Putinas priėmė tam tikras nuolaidas. Tam įtakos turėjo ekonominė izoliacija ir siekis gauti garantijas, kad bankų veikla nebus paralyžiuota dėl sankcijų.
Derybos dėl „Sibiro galios 2“
Pekino ir Maskvos santykių pobūdį gerai atskleidžia derybos dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“.
Rusijos pareigūnai skelbė apie tariamą proveržį, tačiau Kinija šių pareiškimų nepatvirtino. Pekinas iškėlė sąlygą, kad dujos turėtų būti tiekiamos vidaus kainomis, priešingu atveju klausimas nebūtų toliau svarstomas.
„Xi Jinpingas priėmė Putiną taip, kaip imperatorius priima svečią savo pilyje, ir išsiuntė jį namo“, – sako Jörgas Wuttke.
Šis epizodas rodo, kad Kinija neskuba prisiimti įsipareigojimų ir mieliau laukia, kol galės išsiderėti palankesnes sąlygas arba kol Rusijos ekonominė ir politinė padėtis leis Pekinui dar labiau diktuoti taisykles.
„Kinija turi tikrai puikią progą paversti Rusiją savotišku milžinišku Laosu, milžinišku Pakistanu. Šalimi, kuri yra daug labiau priklausoma nuo Kinijos, daug tvirčiau su ja susijusi, daug labiau vertinanti Kiniją kaip pavyzdį ir modernumo vaizdinių šaltinį“, – sako Aleksandras Gabujevas.
Galimos pasekmės Rusijai
Ilgainiui tokia strategija gali dar labiau apriboti Maskvos laisvę veikti tradicinėje įtakos zonoje. Kartu didėtų Rusijos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos ir kurtųsi naujos saugumo bei politinės sąsajos, kurių centre būtų Pekinas.
Analitikai pabrėžia, kad Kinija veikia kantriai ir nuosekliai, o ne siekia rezultatų per vieną derybų raundą. „Geriau toliau marinuoti rusus. Palaukti, kol ekonominė situacija Rusijoje dar labiau pablogės, kai rusai atsidurs ant kelių – kad sutiktų su Kinijai naudingomis sąlygomis.“
Taigi dėmesys krypsta ne tik į viešus Maskvos ir Pekino pareiškimus. Užkulisinis, ilgą laiką trunkantis Kinijos darbas gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Centrinėje Azijoje ir platesniame regione.
