Rusija rengiasi kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą, esą Baltijos valstybės diskriminuoja rusakalbius gyventojus. Žurnalistų surinkta informacija rodo, kad pasirengimas tokiam teisiniam veiksmui pradėtas dar praėjusiais metais. Dokumentą rengia Maskvos advokatų kontora „Monastyrsky, Ziuba, Stepanov & Partners“, pasitelkusi su Baltijos šalimis susijusius ekspertus.
Maskva Lietuvai jau išsiuntė penkias notas
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Lietuva iš Rusijos gavo penkias diplomatines notas. Jose Vilnius kaltinamas rusų diskriminacija, Jungtinių Tautų konvencijų pažeidimais, karo aukų atminimo vietų niokojimu ir „nacizmo šlovinimu“.
Panašaus pobūdžio dokumentai buvo siunčiami ir Latvijai bei Estijai. Nors notos pateikiamos kaip formalūs diplomatiniai kreipimaisi, jos atlieka ir informacinę funkciją – stiprina Maskvos pasakojimą apie tariamai pažeidžiamas rusakalbių teises Baltijos regione.
Teisiniai argumentai kaip informacinio spaudimo priemonė
Tokios taktikos pavyzdžių galima įžvelgti Rusijos veiksmuose prieš Ukrainą iki Krymo aneksijos. Tuo metu taip pat buvo platinami kaltinimai dėl rusakalbių priespaudos, naudoti kaip platesnių veiksmų teisėtumo pretekstas.
Ieškiniai tarptautiniuose teismuose ir vieši kaltinimai gali būti pasitelkiami ne tik siekiant teisinio rezultato. Jie taip pat leidžia daryti informacinį spaudimą ir kvestionuoti kitos valstybės teisėtumą, net jeigu pateikiamas teisinis pagrindas yra menkas.
Institucijos įžvelgia propagandinę kampaniją
Valstybės institucijos Rusijos iniciatyvas vertina kaip propagandinės kampanijos dalį ir tvirtina, kad atskiros Maskvos notos neturi faktinio pagrindo. Valstybės saugumo departamentas įspėja, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas gali būti naudojamas ne tiek realiam teisiniam sprendimui pasiekti, kiek tarptautinei diskusijai palaikyti ir informaciniam spaudimui didinti.
Kelno universiteto Rusijos tarptautinės teisės specialistas Glebas Bogušas situaciją vertina rimtai: „Aš į tai žiūrėčiau rimtai“.
Ekspertų nuomone, pagrindinė grėsmė susijusi ne vien su galimo proceso eiga. Net silpnas teisinis ieškinys gali ilgus metus apkrauti diplomatus, kelti triukšmą tarptautinėse institucijose ir palaikyti Rusijos propagandos naratyvą.
Lietuvai reikės teisinio ir informacinio atsako
Lietuva ir jos partneriai turėtų ruoštis keliais lygmenimis. Svarbu stiprinti teisinį pasirengimą, koordinuoti veiksmus su Latvija ir Estija, taip pat su Europos Sąjungos bei NATO partneriais. Ne mažiau reikšminga ir nuosekli komunikacija viešojoje erdvėje, padedanti atsakyti į klaidinančias interpretacijas.
Tokioje strategijoje turėtų būti aiškinami faktai apie tautinių mažumų teises ir teisinę praktiką. Tolimesnė situacijos eiga priklausys nuo to, ar Rusija oficialiai pradės bylą JT teisme ir kokius argumentus pateiks.
Net jei Maskvos iniciatyva teisme nepasiektų sėkmės, ji gali turėti ilgalaikių politinių pasekmių. Todėl Lietuvai svarbu ne tik teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir nuosekliai paaiškinti situacijos kontekstą visuomenei bei tarptautiniams partneriams.
