Kremliaus administracija parengė naujas rekomendacijas valstybės kontroliuojamiems televizijos kanalams ir režimui palankiai žiniasklaidai. Jose nurodoma, kaip viešai kalbėti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius Rusijos teritorijoje, įskaitant atakas prieš naftos perdirbimo įmones, prekybos ir logistikos infrastruktūrą bei „Wildberries“ sandėlius.
Nuo pažadų apie greitą pergalę – prie žalos mažinimo
Rusijos invazija į Ukrainą pradžioje buvo pristatoma kaip operacija, turėjusi baigtis Kyjivo užėmimu per maždaug tris dienas. Pats karas oficialiai vadintas „specialiąja karine operacija“, o valstybės propaganda ilgą laiką kartojo, kad Rusijos pajėgos nuolat juda pirmyn ir laimi.
Tačiau Ukrainai stiprinant gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje esantiems objektams, ankstesnis pergalingas pasakojimas tampa vis sunkiau suderinamas su realybe. Dėl to Kremliaus informacinis aparatas ieško naujų formuluočių, kurios leistų paaiškinti nesėkmes ir sumažinti visuomenės nerimą.
Kokias žinutes siūloma akcentuoti
Kaip pranešama, naujosiose gairėse žiniasklaidai rekomenduojama vengti tiesioginių teiginių apie puolimo rezultatus. Vietoje to siūloma Ukrainos smūgius vadinti „teroristiniais aktais“ arba „sabotažu“, taip pat pabrėžti, kad incidentai esą yra pavieniai ir izoliuoti.
Dar vienas nurodymas – daugiau dėmesio skirti valdžios veiksmams po atakų: pasekmių likvidavimui, valstybės reakcijai ir ekonominio stabilumo išsaugojimui. Tokia komunikacija turėtų sumažinti dėmesį padarytai žalai ir stiprinti atsparumo bei gebėjimo susitvarkyti įspūdį.
Kodėl keičiamas propagandos naratyvas
Smūgiams pasiekiant šalies gilumą ir ekonominės reikšmės objektus, tradicinis pasakojimas „mes laimime“ praranda įtikinamumą. Todėl valdžia siekia kontroliuoti viešąjį naratyvą, išlaikyti mobilizacinį potencialą ir išvengti didesnio visuomenės nerimo.
Tokioje aplinkoje žiniasklaidai nurodoma daugiau kalbėti apie pagalbą nukentėjusiesiems, įvardyti kaltininkus ir akcentuoti prevencines priemones. Kartu vengiama detalių, kurios galėtų atskleisti sistemines saugumo spragas.
Galimos pasekmės
Naujų gairių atsiradimas rodo, kad informacinis karas ir vidaus komunikacija Rusijoje išlieka intensyvūs. Uždaras valstybinis naratyvas trumpuoju laikotarpiu gali padėti slopinti paniką, tačiau ilgainiui kyla pavojus, kad visuomenės pasitikėjimas mažės, jei oficialūs pranešimai neatitiks žmonių matomos tikrovės.
Šios rekomendacijos svarbios ir tarptautinei auditorijai bei Rusijos priešininkams. Jos rodo, kad valdžia priversta koreguoti ne tik veiksmus, bet ir kalbėjimą apie situaciją. Gairių egzistavimas tampa ženklu, kaip karas keičia ne vien fronto linijas, bet ir informacinę erdvę.